LRT laida „Aštuonkojis“ šiandien analizuos situaciją, kuri paaštrėjo dar neprasidėjus pratyboms „Zapad“. Lietuva jau uždarė oro erdvę pasienyje su Baltarusija, pastatytos kliūtys, sustiprinta stebėsena. Nors kariškiai ramina, kad šiemetinės pratybos bus mažesnio masto, visuomenėje tvyro įtampa.

Įtampą dar labiau sustiprino vakarykštė Rusijos dronų ataka prieš Lenkiją, kai NATO naikintuvai pirmą kartą numušė bepiločius orlaivius virš Aljanso šalies teritorijos. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas laidoje pabrėžė, kad tai negali būti laikoma atsitiktinumu.

„Čia buvo testas, tyčinis veiksmas prieš NATO valstybę – Lenkiją, siekiant pamatyti, kaip reaguos priešlėktuvinė gynyba. Kiek skaičiau, tie dronai neturėjo kovinių užtaisų, jie tiesiog nukrito. Tas, kuris nukrito ant namo, nesprogo. Reikia daryti prielaidą, kad čia buvo testavimas – kiek greitai sureaguos, kiek numuš, ir kaip giliai bepiločiai gali nuskristi į Lenkijos gilumą. Keli juk nukrito prie pat Varšuvos.“

Atsargos karininkas Aurimas Navys sako, kad tokia NATO reakcija – per silpna ir pavojinga.

„Ukrainiečiai numuša apie 80 procentų dronų, čia – trys ar keturi iš dvidešimties, grubiai tariant – keturis kartus mažiau. Jei mes ir toliau taip numušinėsime dronus, tai tik paskatins Rusiją judėti toliau, nes tai rodo, kad mūsų ir Aljanso gynyba visiškai skylėta, o reagavimo laikas – katastrofiškas.“

Ukrainoje kovojęs dronų operatorius Arūnas Kumpis pabrėžia, kad didesnio mąsto ataka prieš Lietuvą būtų pražūtinga.

„Jeigu į Lietuvą būtų paleista tiek dronų, kiek prieš kelias dienas į Ukrainą – apie 800 – apsiginti būtų beveik neįmanoma. Mūsų oro gynyba tam tiesiog nėra pritaikyta.“

Jo teigimu, šių metų „Zapad“ – ne šiaip pratybos, o generalinė repeticija prieš didesnį konfliktą po 2027-ųjų, jei Rusija iki to laiko užbaigs karą Ukrainoje.

Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius perspėja, kad per „Zapad“ galimi ne tik hibridinės, bet ir informacinės atakos.

„Visi konfliktai prasideda nuo informacinių atakų. Žvalgyba jau yra užkardžiusi bandymus samdyti žmones diversijoms, tačiau per pratybas tokių bandymų gali daugėti.“

Laidoje bus aptariami ir galimų diversijų bei hibridinių atakų scenarijai: nuo dronų įskridimų į Lietuvos teritoriją, galimų sprogdinimų, diversijų prieš strateginius objektus ir bandymų destabilizuoti vidaus padėtį.

Ekspertai sako atvirai – „Zapad“ nėra vien pratybos, o nauja Kremliaus veikimo prieš Vakaraus fazė, testuojant, kiek NATO pasirengusi gintis ir kaip reaguoti į karinio pobūdžio operacijas

Ved. Nemira Pumprickaitė.