1999-ųjų spalio 4-ąją Rusijos kariuomenė pradėjo Antrąjį Čečėnijos karą. Pirmasis, pasibaigęs 1996 m. Chasavjurto taika, atnešė viltį, kad Čečėnija apgins savo nepriklausomybę. Deja, Antrasis viltį palaidojo – pavertė ją Kremliaus kolonija, Grozną – griuvėsių miestu, o tūkstančius civilių – masinių kapų aukomis.

„Deja, praeityje JAV leido Jelcinui vykdyti karą — prisimenu, kai Clintonas dar buvo prezidentas, sakė „Išspręskite problemą Čečėnijoje nepraliejus daug kraujo“. Tai „nedaug kraujo“ čečėnams kainavo šimtus tūkstančių civilių gyvybių“, – kalba emigracijoje gyvenantis Čečėnijos ministras pirmininkas Achmedas Zakajevas. Nors tikslių skaičių, pasak A. Zakajevo, jie neturi, tačiau skaičiuojama, kad karas pražudė 300 tūkstančių žmonių, iš jų – 42 tūkstančius vaikų.

Čečėnijos karas gali būti laikomas atskaitos tašku ir Rusijai, ir Vakarams. Rusijai, nes ji išmoko nebaudžiama naudoti jėgą, kai užsimano užgrobti nepriklausomą valstybę. O Vakarams – kai leido Rusijai naudoti jėgą, ignoruoti tarptautinę teisę ir neduoti rimto atkirčio.

Kodėl Lietuvai pasisekė, o čečėnams – ne? Ar Rusija sutiko išvesti kariuomenę, nes tikėjosi sugrįžti į Lietuvą? Nepaisant pasirašytos sutarties, kaip padarė 1999-ųjų spalį 4-ąją po Chasavjurto taiko sutarties praėjus trims metams, įsiveržusi į Čečėniją ir sulyginusi su žemę Grozną?

Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos valstybinės derybų su SSRS delegacijos narys ir tuometis derybų koordinatorius Aleksandras Abišala sako, kad sutartys Rusijos niekada nestabdė.

Šiandien su Čečėnijos batalionu Ukrainoje kovojantis A. Zakajevas pabrėžia: „Su Rusija negali derėtis. Ukrainiečiai tai suprato – jie žino, kad vienintelė kalba, kurią Kremlius supranta, yra jėga. Būtent todėl esu tikras: ši kova baigsis ne kompromisu, o Rusijos imperijos žlugimu“.

Šioje laidoje „Aštuonkojis“ – apie Čečėnijos karo pamokas su Kovo 11-osios Akto signataru, Lietuvos valstybinės derybų su SSRS delegacijos nariu ir tuomečiu derybų koordinatoriumi Aleksandru Abišala, atsargos karininku Aurimu Naviu.

Laidos interviu – su buvusiu Čečėnijos atstovu Maskvoje, Chasavjurto taikos derybininku, ministru pirmininku Achmedu Zakajevu.

Ved. Nemira Pumprickaitė.