Simboliška rugsėjo pirmąją kalbėtis apie knygas, o ypač – apie unikaliu Lietuvos reiškiniu laikomą „tauriąją kontrabandą“ – knygnešystę. Kodėl į šią pavojingą veiklą įsitraukdavo daugybė moterų, o lietuviškus tekstus sijono klostėse slėpė žinomiausios ano meto damos? Ar tai, kad ir slaptosiomis namų mokytojomis dažniausiai tapdavo mamos ir seserys nulėmė didelį moterų knygnešių skaičių? Garsiausi vardai ir istorijos – „Daiktų istorijose“ pirmadienį 19.30 per LRT.

Gamtininkas Pranciškus Baltrus Šivickis gal ir nebūtų tapęs tarptautinio mąsto mokslininku, jei jaunystėje dėl politinės veiklos nebūtų užsitraukęs carinės Rusijos rūstybės. Pabėgęs į JAV ne tik puikiai baigė net kelis universitetus, jo baigiamąjį darbą publikavo to meto autoritetingiausias mokslo žurnalas. Vėliau – profesoriaus pareigos Filipinuose ir moksliniai tyrimai. Tik va – Kauno universitetas autoritetingą profesorių pasikviesti vis delsė. Galop – mokslininkas grįžo be kvietimo ir ne tik nuveikė Lietuvoje rimtų mokslui darbų, bet būdamas jau brandaus amžiaus susilaukė penkių vaikų.

Ar kada susimąstėte, kokią reikšmę senojoje civilizacijoje turėjo lankas? Taip taip – lankas su strėlėmis. Jis labai panašus visame žemės rutulyje. Pasirodo, jog mokslininkai negali tiksliai atsakyti, ar pirmiausiai jis naudotas grobiui sumedžioti, nuo priešų gintis ar kaip muzikos instrumentas? Mat dar ir šiandien beveik visi styginių instrumentų muzikantai naudoja lanko pusbrolį – stryką, o išalkus ar vakarui atėjus lanku sukama strėlė padėdavo ir ugnį užsikurti. Šiandien lankai pagal paskirtį naudojami nebent dar išlikusiose senųjų civilizacijų gentyse, o mūsų gyvenime – tai Olimpinės sporto šakos įrankis.

Ved. Saulius Pilinkus.