Ar esate girdėję miesto pavadinimą Širvinta? Ne, ne Širvintos, būtent Širvinta? Tai pirmasis vokiškas miestas tuojau už Kudirkos Naumiesčio. Šiandien jis sulygintas su žeme – plyti tik poligonas Kutūzovo pavadinimu. Šis barokinis pasienio miestelis rusų įtūžį patyrė dusyk, mat buvo pirmas už sienos, po Pirmojo pasaulinio karo ir besibaigiant Antrajam. 1918 metais vokiečiai Širvintą atstatė su visom aikštėm ir bažnyčiom, o Karaliaučių užėmus sovietams, plynėje švilpė vėjas. Bet atmintis yra gyva.

Williamas Kentridge`as ir jo kūrybos sugrįžimas, tiksliau būtų sakyti, pristatymas Lietuvoje, tapo vienu esminių projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ įvykių. Šis žmogus – labai plačios erudicijos ir interesų kūrėjas. Jo vardas žinomas tarp pačių ryškiausių šiandienos menininkų. Williamo šaknys yra litvakiškos – senelis buvo kilęs iš Lietuvos. Kaip pats kūrėjas vertina šį faktą, ką jis laiko esminiais dalykais savo biografijoje, sužinokite laidoje.

Apie lietuviškus žaidimus, kurie anaiptol buvo skirti ne laisvalaikiui užimti, o burti bendruomenę, paruošti jaunus žmones jų būsimosioms socialinėms rolėms, pamatyti ir išskirti lyderius iš viso būrio, mokyti deramo elgesio ar ugdyti drąsą, miklumą ir sumanumą, laidoje pasakojama neatsitiktinai. Šiandien, kai kiemuose jau nebepamatysi būriais lakstančių vaikų ar sniego tvirtovių, gal šis pasakojimas taps įkvėpimu tėvams, auklėtojams ir mokytojams atsigręžti į tai, ką jau esame sukaupę savo etnografijos lobyne.

Ved. Saulius Pilinkus.