Ši savaitė Lietuvoje prasidėjo didžiausia šalies istorijoje lėktuvo katastrofa nuo nepriklausomybės atkūrimo. DHL krovininis orlaivis nukrito likus pusantro kilometro iki tūpimo tako, krisdamas kliudė ir gyvenamąjį namą. Atsakymo, kodėl lėktuvas nepasiekė tūpimo tako – dar teks palaukti. Tačiau pareigūnai vis tvirčiau kalba, kad avarija įvyko dėl techninių problemų ir galbūt pilotų sprendimų. Nors teroro ar sabotažo versija dar neatmetama, įrodymų jai pareigūnai sako neturintys.

Vyriausybės dėlionė atrodė baigta, kol šiandien Gintautas Bartkus pranešė, kad atsisako teisingumo ministro posto. Tai jau antras atsisakęs kandidatas – praėjusią savaitę vidaus reikalų ministro kėdės atsisakė Nerijus Cesiulis. Šią savaitę dauguma kandidatų jau susitiko su prezidentu. Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad prezidentui paliktas įspūdis, panašu, geras. Politologas Virgis Valentinavičius kandidatų susitikimus su prezidentu vadina Gitano Nausėdos pageidavimų koncertu – pasak jo, nė vienas kandidatas po susitikimo neišreiškė savo nuomonės. Ir toliau daugiausia klausimų kelia „Nemuno aušros“ ministrai. Teisingumo ministras bus teikiamas iš naujo, o LRT.lt šaltiniai sako, kad prezidentas abejoja kandidato į Aplinkos ministeriją Sigito Podėno kompetencija.

Tik neseniai „Teltonikos“ savininkas paskelbė stabdąs savo 3,5 mlrd. eurų investicinį projektą. Neilgai teko laukti ir „Norfos“ savininkas pranešė, jog atsisako medicinos verslo – nuo sausio 1-osios uždaro „Sostinės medicinos centrą“, į kurį investavo per 40 mln. eurų. Priežastys skirtingos, tačiau žinia ta pati – stambusis verslas priverstas nutraukti projektus. Kas negerai valstybėje? Kiek čia pačių verslininkų kaltės? Apie tai – prekybos centrų „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

Po metus trukusios raketų ugnies ir Izraelio sausumos invazijos – Libanas ir Izraelis sutarė dėl 60 dienų paliaubų, turinčių pakloti pamatą tvariai taikai. Susitarimą pasiekti padėjusios Jungtinės Valstijos ir Prancūzija tikisi, kad tai gali tapti postūmiu platesniam taikos susitarimui Artimuosiuose Rytuose, galbūt net Gazos Ruože. Tačiau nors ir nusilpusi, „Hezbollah“ ir toliau neketina pasiduoti. Izraelis pasiliko teisę karo veiksmus atnaujinti abiem pusėms viena kitą jau apkaltinus nesilaikant susitarimo. Abi pusės neslepia planų, trijų mėnesių laikotarpį išnaudoti ginklų sandėliams užpildyti. Apžvalgininkai svarsto, ką prie derybų stalo atneš jam pasibaigus į Baltuosius Rūmus grįžęs Donaldas Trumpas.

Nuo šiandien prie Europos Sąjungos institucijų vairo stoja nauji žmonės. Buvusi Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tampa pirmąja politike iš Europos rytų, vadovausiančia Bendrijos užsienio politikai. Portugalijos ekspremjeras Antonio Košta dirbs Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Beje, abu šiandien jau atvyko į Kyjivą. Įtakingosios Europos Komisijos lydere antrą kadenciją lieka vokietė Ursula von der Leyen. Jos naująjį komisarų kabinetą šią savaitę galutinai patvirtino Europos Parlamentas. Nors ir sulaukusi rekordiškai žemo pasitikėjimo, von der Leyen lyderystė bus stipri, teigia stebėtojai. Tačiau stiprūs ir Europoje pučiantys vėjai. Naujam komisarų kabinetui teks spręsti metų metus buvusios apleistos Bendrijos gynybos klausimą. Iš Strasbūro – Mindaugo Laukagalio ir Justinos Ilkevičiūtės reportažas.

Nors Lenkijos prezidento rinkimų kampanija oficialiai prasidės po Trijų Karalių, partijų pasirinkti kandidatai nesnaudžia. Valdančios „Piliečių platformos“ pasirinktas Varšuvos meras Rafalas Časkovskis apklausose gerokai pirmauja prieš opozicinės „Teisės ir teisingumo“ kandidatą, „Tautos atminties instituto“ vadovą Karolį Navrockį. Bet analitikai pataria neskelbti išankstinių prognozių. Iki gegužę vyksiančio pirmo rinkimų turo dar toli. O valdančiajai „Piliečių platformai“ teks pajusti „Teisės ir teisingumo“ gebėjimą mobilizuoti rinkėjus ir augantį savų rinkėjų nusivylimą. Tad laimės nebūtinai tas kandidatas, kuriam dabar palankesnė visuomenė.

Vos prasidėjus karui Ukrainoje, 2022-aisiais, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė nesigailinti savo veiksmų, galėjusių lemti Rusijos agresiją. Dar sykį tai pakartojo antradienį pasirodžiusiuose memuaruose „Laisvė”. Kasmet vis prasčiau vertinama politikė autobiografinėje knygoje bando apginti sprendimus, priimtus per šešiolika metų kanclerės pareigose. Merkel kaltinama dėl reformų trūkumo ir stagnacijos, pernelyg glaudaus bendradarbiavimo su Kremliumi, padariusio Vokietiją priklausomą nuo rusiškų dujų, bei atviros imigracijos politikos, leidusios užaugti radikalioms partijoms kaip „Alternatyva Vokietijai“. Merkel praeities neišsižada, netgi priešingai – didžiuojasi priimtais sprendimais ir sako, kad nieko nekeistų. Knyga liudija liberalias vertybes – toleranciją, atviras sienas, tarptautinį bendradarbiavimą. Vertybes, kurios kadaise atrodė savaime suprantamos, o šiandien joms gresia pavojus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.