Po rinkimų ir kartais suirute virtusio valdančiosios koalicijos formavimo, naujai išrinktos valdžios darbas pagaliau prasidėjo. Vyriausybės formavimas dar laukia, o štai Seimas jau buvo susirinkęs į pirmąjį posėdį. Jis prasidėjo iškilmingomis kalbomis, o baigėsi protestais – dalis opozicijos išėjo, kai prisiekė priesaiką jau sulaužęs ir Konstituciją pažeidęs Remigijus Žemaitaitis. Prie Seimo susirinko keli tūkstančiai protestuotojų, nusiteikę prieš Žemaitaičio „Nemuno aušros“ pakvietimą į koaliciją. Tokie mitingai vyko ir Kaune bei Tauragėje. Apžvalgininkai pripažįsta, kad naujosios koalicijos darbo pradžia sunki, nors Seimo pirmininkas išrinktas be kliūčių, tačiau kertiniu akmeniu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje tapo Žemaitaitis.

Seimo pirmininko ir šešių vicepirmininkų rinkimai, kitaip nei koalicijos formavimas, praėjo be triukšmo ir chaoso. Seimo pirmininku Saulius Skvernelis tapo gavęs 107 balsus, prieš buvo 19, susilaikė 10 parlamentarų. Naujasis Seimo pirmininkas įsitikinęs, kad „Nemuno aušra“ nėra antisemitinė jėga, o jos vadovas Remigijus Žemaitaitis, nors pritaria, kad yra „šaukštas deguto statinėje“, jau moka už tai kainą. Jeigu jam pavyktų sau palankiai išspręsti santykius su teisėsauga, galėtų tapti Seimo vicepirmininku. Saulius Skvernelis po skandalingo „Teltonikos“ vadovo pranešimo, kad stabdo 3,5 milijardo investicinį projektą, žada karą biurokratijai, neatmeta, kad bus koreguojami konservatorių vyriausybės priimti įstatymai, ir tikina, kad valstybė turi užsitikrinti savo saugumą pakankamai į tai investuodama, todėl skolintis, kad gynybai būtų galima skirti 4 procentus BVP, yra leistina. Seimo pirmininko interviu „Savaitei“.

Nuosaikesni Donaldo Trumpo rėmėjai iki prezidento rinkimų aiškino, kad nuožmiausiai skambantys jo pažadai apie biurokratijos išardymą ar kovą su priešais viduje tėra rinkiminės kalbos, bet žaibiškai dėliodamas komandą išrinktasis prezidentas demonstruoja, kad yra pasiruošęs pažadus įgyvendinti, o atsirinkdamas pareigūnus pirmiausia ieško ištikimybės ir pasiruošimo pertvarkyti visą sistemą. Į sveikatos sekretorius siūlo skiepų skeptiką, į žvalgybos vadovus – rusiškos propagandos skleidėją, o į generalinius prokurorus – provokatorių, pagarsėjusį ne kaip teisininką, o kaip intrigantą, nuo Trumpo nenusisukusį net šiam laikinai pasitraukus iš Vašingtono.

Antradienį Ukrainoje skaičiuojant 1000-ąją Rusijos invazijos dieną, optimizmo nedaug. Keturiems iš dešimties gyventojų reikia humanitarinės pagalbos. Rusija sugriovė, ar apgadino du milijonus namų, o pajėgumų apsirūpinti elektra ir šiluma telikę trečdalis. Abiejose kariaujančiose pusėse žuvusių ir sužeistų karių skaičius perkopęs milijoną, tačiau Rusija tik intensyvina puolimą. Kai perimti iniciatyvą Kyjivui sekasi vis sunkiau, pasaulio akys krypsta į Donaldo Trumpo grįžimą. Naujasis Amerikos vadovas neslepia, kad nori karą užbaigti ir padaryti tą greitai. Jis šią savaitę paskyrė užsienio politiką koordinuojančius kabineto narius.

Svarbiausioje kasmetėje pasaulinėje klimato konferencijoje, kaip ir kaskart, aidi perspėjimai, kad planeta šyla, iškastinio kuro naudojimas auga, tarša didėja, o žmonija keliauja į pražūtį. Po praėjusios savaitės rinkimų Amerikoje prisidėjo ir neviltis dėl Donaldo Trumpo planų. Nors klimato krizė bendra, šiemet Jungtinių Tautų forumas kaip niekada atspindi politinius skilimus. Kol 200 vyriausybių ekspertai bando tartis dėl naujo plano pažeidžiamiausioms šalims skirti šimtus milijardų dolerių, politiniai lyderiai suvedinėja sąskaitas. Viską pradėjo pats šeimininkas – Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pavadino naftą ir dujas Dievo dovana ir sulaužė tradiciją būti nešališku tarpininku – užsipuolė kelias šalis. Kai ir pernykščiai šeimininkai Jungtiniai Arabų Emyratai, ir šių metų Azerbaidžanas, ir kitų metų didžiojo forumo rengėja Brazilija tik didina investicijas į naftos ir dujų gavybą, įtakinga klimato derybininkų grupė pareiškė, kad deryboms reikia ieškoti kitokių formatų.

„Jungtinių Valstijų vyriausybės darbuotojai patyrė traumų nuo neatpažintų skraidančių objektų, o Pentagonas dešimtmečius vykdo slaptą nežemiškų technologijų perėmimo ir panaudojimo programą.“ Tokie pareiškimai šią savaitę skambėjo ne ufonautų entuziastų suvažiavime, o Jungtinių Valstijų Kongrese. Vyriausybės priežiūros komitetas antrus metus iš eilės surengė posėdį, kuriame klausyta buvusių valstybės pareigūnų liudijimų, kaip nuo visuomenės slepiami faktai apie neatpažintus reiškinius ore – taip Pentagonas švelniau vadina tai, ką esame įpratę vadinti neatpažintais skraidančiais objektais. Kaip ir pernai rimtų įrodymų nepateikta, o Pentagonas neigia turįs faktų apie nežemiškų civilizacijų egzistavimą. Tačiau ateiviais tikinčių amerikiečių daugėja, o išslaptinti informaciją apie neatpažintus skraidančius objektus žada pats Donaldas Trumpas. Tad kodėl amerikiečiams taip maga sužinoti, ar mes ne vieni?

Ved. Nemira Pumprickaitė.