Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas planuoja steigti naują specialaus pasiuntinio dėl Rusijos karo Ukrainoje pareigybę ir ją patikėti, pasak Reuters, buvusiam ambasadoriui Vokietijoje Richardai Grenelliu. Jis patyręs derybininkas, bet yra pasisakęs už autonominių zonų, siekiant taikos, kūrimą, prieš Ukrainos stojimą į NATO. Šią savaitę Vašingtonas ir Londonas, leidę Kyjivui savo tiekiamomis raketomis atakuoti Rusijos teritoriją, viešų pareiškimų neskelbė, bet Kremlius atsakyti nedelsė – vėl gąsdina branduoliniu arsenalu ir nauja viršgarsine balistine raketa. Vladimiro Putino grasinimas Ukrainą remiančioms šalims kursto vienų analitikų nerimą dėl galimo Trečiojo pasaulinio karo, kitų – skeptišką požiūrį, esą, ko dabar Rusijai mažiausiai reikia, tai konflikto su NATO, nors stengiasi įrodyti, kad gali karą Ukrainoje paversti branduoliniu konfliktu. Ukraina paprašė konsultacijų su NATO, jos turi vykti antradienį.

Lietuvos prokurorai atlieka keliolika ikiteisminių tyrimų dėl įtariamų sabotažo operacijų. Tarp jų ir sustabdytas pasikėsinimas padegti privačios bendrovės gamybines patalpas ir nutrauktas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos. Analitikai tai vadina pilkąja zona, kai prieš Vakarus Rusija ir Kinija kariauja visomis priemonėmis, išskyrus tiesiogiai. O tinkamai nereaguojant, galimos ir karinės atakos. Vakarų reakcijose analitikai pasigenda kūrybingumo, ryžtingumo ir drąsos eskaluoti. Tai nauja geopolitinė realybė, ir kuo greičiau prie jos prisitaikysime, tuo mažesnė karo tikimybė.

Europos Rytus Kremliui verčiant naujų raketų bandymų poligonu, bendrame didžiojo dvidešimtuko šalių susitikimo komunikate tokia agresija net nepaminėta. Griežtesniam Rusijos pasmerkimui priešinosi atstovus Rio De Žaneire priėmusi Brazilijos delegacija. Jungtinių Valstijų prezidentui, kaip jis pats pripažįsta – tai paskutinis tokio aukšto lygio susitikimas. Joe Bidenas kalbėjo apie padarytą pažangą, bet nepalietė dabar garsiausiai keliamo klausimo dėl ateities. Kaip atrodys tarptautinė sistema? Ar ji taps labiau daugiapolė su izoliuotis prie Donaldo Trumpo norinčia Amerika?

Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje šią savaitę padovanojo dilemą apie taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką kalbantiems Vakarams – išdavė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu arešto orderį už įtarimus nusikaltimais žmoniškumui. Pernai šis teismas paskelbė Vladimiro Putino paiešką, bet šis sprendimas – pirmas kartas, kai orderis išduodamas vakarietiškos demokratijos lyderiui. Teismo nare nesanti Amerika sprendimą sukritikavo, o ateinanti Trumpo administracija žada teisėjams įvesti sankcijas. Europoje – kai kurios šalys pasakė, kad Netanyahu sulaikytų, bet Vengrija – jį jau pakvietė apsilankyti. Nuo to, kaip į orderį reaguos Vakarų valstybės priklausys, ir tai, ar didės Izraelio tarptautinė izoliacija, ir tai, ar taip dažnai minima taisyklėmis grįsta tvarka dar labiau nesuaižės.

Valdančioji koalicija toliau rengiasi darbui ketveriems metams. Seimui pritarus socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrai į Ministrus Pirmininkus, jis paviešino būsimų ministrų pavardes. Kol kas daugiausia neaiškumų dėl „Nemuno aušros“ kandidatų į tris ministerijas. Pasak politologų, apskritai ši partija didžiausias nežinomasis koalicinėje lygtyje. Tačiau, neduodant svarbių postų jos lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, apribojama jos reikšmė koalicijoje. Abejojama, ar šiai partijai išvis pavyks išbūti tarp valdančiųjų visą kadenciją, ypač jei tęsis jos lyderio problemos su teisėsauga, kurių nemažėja.

O štai nesėkmes rinkimuose išgyvenusieji, ieško priežasčių ir strateguoja ateitį. Tam buvo skirtas ir svaitės pabaigoje įvykęs valstiečių žaliųjų sąjungos Tarybos posėdis. Po jo kalbėjausi su partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Jis, nors pripažįsta padaręs klaidų, mano, kad galėtų likti partijos pirmininku po rinkimų, kartoja, kad socdemai buvo bejėgiai, formuodami koaliciją, ir dėl to kaltas Saulius Skvernelis. Pasak Ramūno Karbauskio, prezidentas taip pat neturėjo kitos išeities, nei skirti Gintautą Palucką premjeru, nors jis per silpnas šioms pareigoms. O pradėjom pokalbį nuo klausimo, kaip valstiečiai žalieji įvertino savo rezultatus Seimo rinkimuose. Priminsiu, kad valstiečių žaliųjų sąjunga iškovojo 8-is mandatus, prieš ketverius metus buvo laimėję 32-u, o 2016-aisiais – 54-is mandatus.

Pirmiau buvo Vengrija, paskui – Slovakija, o dabar prie jų gali prisijungti kaimyninė Rumunija. Po gero pusvalandžio joje baigsis pirmas prezidento rinkimų turas, ir gali būti, kad į antrąjį, kartu su kairiųjų premjeru, pateks ir kraštutinių dešiniųjų lyderis, žadantis nesikišti į karą Ukrainoje. Staigiai išpopuliarėjęs jauniausias kandidatas tikina, kad Europos Sąjungą myli – bet ne tokią korumpuotą, kaip dabar, kad užsienio politikos nekeis - bet nori susigrąžinti prarastas „didžiosios Rumunijos“ teritorijas, ir kad siekia atgrasyti Kremlių, bet vieną iš tvirčiausių NATO sąjungininkių kreips rūpintis pirmiausia savimi. Šiandieniniuose rinkimuose kaip niekad daug ir nepriklausomų kandidatų, o toks balsų išsibarstymas tik didina Simiono galimybes, nes jį remia mobilizuota rinkėjų grupė. Taip, ko gero, atspėjote – tie, kas per pandemiją piktinosi dėl vakcinų, o dabar kovoja už vadinamąsias tradicines vertybes.

Ved. Nemira Pumprickaitė.