„Išeik iš komforto zonos!“, „Keisk darbą kas penkerius metus“ – pastaruoju metu tai girdime taip dažnai, kad susidaro įspūdis, jog komfortas yra ne patogi visų trokštama būsena, o spąstai, iš kurių reikia kuo greičiau sprukti. Natūralu, kad daugelis žmonių tokiems raginimams priešinasi, nes kam norėtųsi išeiti iš ten, kur gera ir saugu. Tik ar įmanoma išgyventi be pokyčių pasaulyje, kuris taip greitai keičiasi? Ar siekiant bet kokia kaina išsaugoti stabilumą, nenutiks kaip tai varlei, kuri bandė prisitaikyti prie kylančios vandens temperatūros? Laidoje sužinosite ne tik, kas nutiko varlei, bet ir išgirsite naudingų patarimų, kaip suprasti, kada ateina metas palikti komforto zoną, kaip nugalėti pokyčių baimę ir kaip paversti klaidas pamokomis.

Šunų kirpėja Aida Misevičienė sako, kad norint suskaičiuoti visus darbus, kuriuos jai teko keisti, pritrūktų eterio laiko. Ji išbandė begalę veiklos sričių – pradedant floristika, baigiant apdailos darbais. „Negaliu dirbti to, kas man nuobodu“, – sako ji. Jos nejaudina aplinkinių nuomonė, nebaugina amžius, ji nekreipia dėmesio į gąsdinimus, kad imtis naujų veiklų, kai artėja pensija, yra kvaila bei nesaugu. Prieš metus šunų kirpėja tapusi Aida sako, kad dirbdama šį darbą nejaučia nei nuovargio, nei bėgančio laiko. Bet tikrai negali užtikrinti, kad tai yra paskutinė stotelė jos pokyčių kelyje.

Aidai antrina pokyčių konsultantė Lina Mieliauskienė. Pasak jos, labai svarbu suprasti, ar tai, ką darai, yra tavo pašaukimas. Ir būtent tas ištirpusio laiko pojūtis patvirtina, jog esi ten, kur turi būti. Kita vertus, net ir atradęs savo sritį, turi nuolat augti, tobulėti ir keistis, atnaujinti žinias ir įgūdžius, nes pasaulis keičiasi taip greitai, kad turėtume klausti savęs ne to, išeiti iš komforto zonos ar pasilikti, o kaip saugiai jaustis diskomforto sąlygomis. „Turi paimti savo baimę už parankės ir eiti kartu“, – sako ji.

Renginių kūrėjas Evaldas Venskutonis pradėjo savo karjerą kaip rinkodaros specialistas. Nors jautėsi esąs itin kūrybiškas ir energingas, darbovietes keitė itin dažnai. Išėjęs iš samdomo darbo, įkūrė startuolį, beveik trejus metus gyveno išlaikomas savo žmonos ir laukė, kol verslas taps pelningas. Deja, teko su šia svajone atsisveikinti. Į renginių pasaulį Evaldas atėjo atsitiktinai, bet užsiliko šioje srityje gana ilgam. Dabar jis jaučiasi atradęs savo nišą, turi begalę planų bei naujų idėjų, atvirai pasakoja apie didžiulę gėdą, kurią patyrė po pirmojo renginio, ir apie tai, kokia vertinga pamoka tai tapo. „Esu patyręs, kad gyvenime daugiausiai pasiekia tie, kurie labiausiai klydo“, – sako jis.

Ved. Beata Nicholson.