Šventojo Pranciškaus ir Šventojo Bernardino vienuolyno gvardijonas Arūnas Peškaitis, prisimindamas jaunystės laikmečio akimirkas, juokiasi, kad tuomet jo svajonės apie ateitį siekė net… kosmonautiką. Vėliau norėjęs tapti biologu, jis visgi dėmesį sutelkė į sielos labirintus analizuojantį mokslą – įstojo į Vilniaus universiteto psichologijos studijas su filosofijos specializacija.

Arūno Peškaičio kelias tikėjimo link buvo kupinas gilių, skausmingų išgyvenimų. Į pragaištingą nebūtį nubloškusi ir suicidines mintis sukėlusi knyga, iš nevilties liūno išgelbėjęs bičiulis protestantas, lėtai bei nuosekliai skaitomas Naujasis Testamentas, sekmininkų bendruomenės glėbys – tai Arūno Peškaičio kelionės link katalikybės stotys. Atsakymų paieškos jį nuvedė net iki Šveicarijos, kur pirmą sykį apsilankė katalikų mišiose. O pirmąją išpažintį jis atliko būdamas bene trisdešimties.

Būsimas kunigas aktyviai dalyvavo pagreitį įgaunančiuose visuomenės kaitos procesuose. Arūno Peškaičio spalvingoje biografijoje yra net personalo skyriaus vadovo bei ministro padėjėjo pareigos Kultūros ir švietimo ministerijoje. Nepaisydamas jam tekusios didžiulės atsakomybės Arūnas taip pat aktyviai dalyvavo Šv. Jonų bažnyčios bendruomenės veikloje, o 1998-aisiais pradėjo studijuoti kunigų seminarijoje, dar po kelerių metų įstojo į vienuoliją. Visą Arūno Peškaičio istoriją žiūrėkite naujausiame „Posūkių“ epizode.