Sėkmingą ir saugų pragyvenimą suteikianti karjera teisės srityje – tokio kelio buvo tikimasi iš Alinos Sinicės, dabar jau kelių ugdymo įstaigų įkūrėjos. Studijuodama Vilniaus universitete ji svajojo būti teisėja. Deja, jau pirmaisiais darbo valstybinėje įstaigoje metais suprato, kad realybė neatitinka jos susikurtų lūkesčių. Alina pastebėjo, kad teisinė sistema yra vis dar sustabarėjusi ir nespėja paskui būtinų pokyčių reikalaujantį gyvenimą.

Alinos troškimas užsiimti mediacija, rasti konstruktyvų sprendimą į teisinius ginčus įsivėlusioms šeimoms dažnai likdavo nesuprastas. Ji jautriai pergyvendavo dėl vaikų, kuriems ne savo noru tekdavo dalyvauti suaugusiųjų žaidimuose. Tokių bylų Alina atsisakydavo vis dažniau, nes neatitiko jos pamatinių žmogiškųjų vertybių.

Dabar šešių vaikų mama, augindama pirmąsias tris atžalas, jų ugdymo įstaigose pasigedo ne tik atidaus dėmesio mažųjų raidai, bet ir tautinio identiteto puoselėjimo. Pastūmėta draugų, įkvėpta pilietiškų idėjų, ji nusprendė keisti savo veiklos kryptį ir atidarė pirmąjį šeimos centrą.

Nuoseklų Lietuvos istorijos pažinimą ir mūsų krašto kultūros vertybių branginimą – visa tai Alina į ugdymo įstaigas atsineša iš savo šeimos. Jai ypač svarbu, kad vaikai suprastų įvairius šalies augimo laikotarpius per tėvų, senelių, protėvių kultūrines patirtis.

Alina Sinicė įgyvendino dar vieną savo slaptą svajonę – prieš porą metų vykusioje Vilniaus knygų mugėje paskatinta šaulio ir norėdama tapti pavyzdžiu sūnui, įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Šešių vaikų mama įsitikinusi, kad mūsų visuomenė per šiuos tris Nepriklausomybės dešimtmečius sėkmingai vaduojasi iš sovietmečiu įdiegtų absurdiškų draudimų, stipriai tobulėja, žmonės tampa atviresni, draugiškesni. Daugiasluoksnė Alinos Sinicės istorija – naujame „Posūkių” epizode.