Prastėjanti situacija Ukrainoje, kai Vakarai negeba užtikrinti ginklų ir amunicijos tiekimo, nieko gero nežadanti prognozė iš Jungtinių Valstijų, kur respublikonai blokuoja paramos paketą, nėra vienybės ir Europos Sąjungoje ne tik dėl lėšų skyrimo, bet ir dėl narystės derybų pradžios, verčia atkreipti dėmesį į augantį Rusijos karinį biudžetą ir svarstyti, kaip Putinas elgtųsi, jei priverstų Vakarus nusileisti dėl Ukrainos. Konfliktas su NATO – tik kelių metų klausimas, tikina didžiausi pesimistai, didesni optimistai duoda dešimtmetį.

Kai priešas už vartų, visi sutaria, kad saugumas svarbiausia, tačiau iš kur gauti lėšų gynybai stiprinti, nesutaria net valdantieji. Konservatoriai kitų metų pradžioje ketina kviestis politines partijas diskusijų dėl gynybos mokesčio įvedimo. Tokio mokesčio idėją prieš kone dvejus metus, tą pačią dieną, kai Rusija užpuolė Ukrainą, pasiūlė verslas. Tačiau ir opozicija, ir koalicijos partneriai Laisvės partija skeptiški – jei reikia pinigų greitai ir dabar, reikia skolintis arba gerinti mokesčių surinkimą, užuot kūrus naujus ar didinus esamus mokesčius.