Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis prabilo, kad šiuo metu Baltarusijos tarnybų agentų tinklas ir aktyvumas Lietuvoje – rekordinis. Ir perspėjo – nesiimant veiksmų, gali susiklostyti situacija, kai institucijos nebegalės kontroliuoti situacijos. Ateinančią savaitę Seime bus registruojamos pataisos – naikinti galimybę naujiems atvykėliams Baltarusijos piliečiams gauti laikino gyventojo statusą.

„Palikite mane ramybėje“, – kolegoms užsienio reikalų ministrams Šiaurės Makedonijoje įvykusiame Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos susitikime rėžė Sergejus Lavrovas. Tada iš susitikimo išvykusį amerikiečių diplomatijos vadovą išvadino bailiu, Vakarus apkaltino agresija, pareiškė, kad susitikimo rezultatai jam nerūpi ir, nesiteikdamas klausyti kritikos, išvyko. Per Šaltąjį karą dialogui tarp Rytų ir Vakarų blokų sukurta 57 šalis vienijanti ESBO rūpinasi žmogaus teisėmis, žiniasklaidos ir rinkimų laisvėmis Europoje ir aplink ją. Vakarams sutikus į ją pirmą kartą nuo karo pradžios grįžusi Rusija šiuo formatu dar kartą pasinaudojo propagandai skleisti. Vakarų bandymai viešai pabarti Maskvą nuėjo šuniui ant uodegos. Ir panašu, pasiuntė dar vieną žinią Kyjivui: Vakarų diplomatams blaškantis, kariniai paramai stringant, o pasaulio dėmesiui nukrypus į Artimuosius Rytus, fronte metas ieškoti naujų sprendimų.

Leidinys „Politico“ paskelbė 28 pavardes įtakingiausių žmonių, formuosiančių kitų metų politiką. Jie buvo suskirstyti į tris grupes: „vykdytojų“, „trikdytojų“ ir „svajotojų“. Įtakingiausia „vykdytoja“ „Politico“ paskelbė Italijos Giorgia Meloni, „trikdytoja“ – Putino bankininkę, Rusijos centrinio banko valdytoją Elvirą Nabiuliną, „svajotoju“ – Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Įtakingiausiu asmeniu Europoje – buvusį Lenkijos premjerą, kurio vadovaujama koalicija gavo daugiausia vietų parlamento rinkimuose, Donaldą Tuską. Po aštuonerių Kaczynskio valdymo metų, šalis atsidūrė ant naujojo Tusko amžiaus slenksčio, ir vėl pučia permainų vėjas, konstatuoja „Politico“. Tai štai dešimties „trikdytojų“ sąraše buvo ir mūsų užsienio reikalų viceministrė, kitąmet pradėsianti savo karjerą kaip Europos Sąjungos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Jovita Neliupšienė. „Savaitėje“ – interviu su ja.

Jie išgyveno misdami duona ir vandeniu, miegojo ant kėdžių ir suolų, o bent vienas mėgino sprukti nuo pagrobėjų. Septynias paras trukusios paliaubos tarp Izraelio ir „Hamas“ tapo ne tik reta galimybe atsikvėpti, bet ir išgirsti pirmuosius liudijimus, ką nelaisvėje teko ir vis dar tenka patirti iš namų jėga išvežtiems įkaitams. Tiesa, ne iš pirmų lūpų. Beveik du mėnesiai praleisti toli nuo artimųjų, kažkur Gazos tuneliuose, tikėtina, daug kam paliks gilius psichologinius randus, tad istorijas apie nelaisvėje praleistą laiką pasakoja ne patys įkaitai, o jų artimieji. Bet jie bent jau gali ramiau miegoti – kitaip nei tie, kurie žinios apie paleidžiamus artimuosius per šį laiką taip ir nesulaukė. Jiems teks laukti kitų paliaubų, tačiau kada jos galėtų įvykti, nežinia – kovos veiksmai prieš keletą dienų ir vėl atsinaujino.

Nedrausmingi vairuotojai – nuolatiniai greičio viršytojai, vairuojantys neblaivūs arba neturintys teisės vairuoti ir nemokantys paskirtų baudų – kelia grėsmes keliuose, tačiau priversti juos laikytis taisyklių – sunkiai įmanoma misija. Dvigubai didesnės baudos – toks Vidaus reikalų ministerijos atsakymas, kaip sudrausminti nedrausmingus vairuotojus, nors už sunkius nusižengimus šiemet surinkta tik 16 procentų baudų. Veikia ir įvairios schemos – štai vienas asmuo turi 400 nesumokėtų baudų. Tačiau tai nereiškia, kad jis tiek kartų viršijo greitį, tiesiog sutiko prisiimti tikrųjų vairuotojų-pažeidėjų atsakomybę. O ar padidinus baudas, pažeidėjai jas ims mokėti, ministerija teigia, kad paaiškės ateityje.

Šią savaitę kalbėdamas Berlyno saugumo forume, Vokietijos gynybos ministras pareiškė: kad ir kaip baigtųsi Amerikos prezidento rinkimai, Vašingtono žvilgsnis krypsta į Ramųjį vandenyną, tad Europa turės imtis daugiau atsakomybės. Ministras tvirtina, kad kitąmet Vokietija tikrai įgyvendins dviejų procentų finansavimo įsipareigojimą NATO. Bet kitų metų biudžetas ir visa vyriausybės programa pertvarkyti ekonomiką į žalesnę – pakibę ant plauko. Vokietiją ištiko, pasak ekonomistų, pačios valdžios sukelta biudžeto krizė.

Šią savaitę pasaulis minėjo operos divos Marijos Callas šimtmetį ir atsisveikino su kitu šimtamečiu – Henriu Kissingeriu. Viename iš interviu Kissingeris sakė: „Šiuolaikinę politiką lemia tokie trumpalaikiai sprendimai, kad sunku juos suderinti su ilgalaike perspektyva. Europoje dauguma lyderių susiduria su pasirinkimu: elgtis teisingai ar laimėti rinkimus. Profesionaliam politikui tai nėra lengvas pasirinkimas“. Atsisveikindamas su Jungtinių Valstijų diplomatijos milžinu, dirbusiu per patį Šaltojo karo įkarštį, pasaulis prisimins jį kaip Nobelio Taikos premijos laureatą, gavusį šį apdovanojimą už dar nepasibaigusį karą, ir kaip atšildžiusį santykius su Sovietų Sąjunga ir Kinija. Jo nuomonės paisė iki pat jo gyvenimo, trukusio 100 metų, pabaigos. Kai praėjusią vasarą Kinijos lyderiai norėjo pasiųsti žinią Joe Bideno administracijai, jie paskambino Henry Kissingeriui, nors oficialų postą jis paliko prieš 46 metus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.