Prastėjanti situacija Ukrainoje, kai Vakarai negeba užtikrinti ginklų ir amunicijos tiekimo, nieko gero nežadanti prognozė iš Jungtinių Valstijų, kur respublikonai blokuoja paramos paketą, nėra vienybės ir Europos Sąjungoje ne tik dėl lėšų skyrimo, bet ir dėl narystės derybų pradžios, verčia atkreipti dėmesį į augantį Rusijos karinį biudžetą ir svarstyti, kaip Putinas elgtųsi, jei priverstų Vakarus nusileisti dėl Ukrainos. Konfliktas su NATO – tik kelių metų klausimas, tikina didžiausi pesimistai, didesni optimistai duoda dešimtmetį. Kai priešas už vartų, visi sutaria, kad saugumas svarbiausia, tačiau iš kur gauti lėšų gynybai stiprinti, nesutaria net valdantieji.

JAV nuolatinė atstovė NATO Julianne Smith išskirtiniame interviu LRT sako suprantanti Lietuvos nuogąstavimus dėl saugumo ir tikina, kad į juos Aljansas žiūri labai rimtai. Ji tikina, kad Baltijos šalys gali kliautis 5-uoju NATO straipsniu, nepaisant to, kaip keisis politinė valdžia tiek JAV, tiek kitose karinio bloko šalyse. Vis dėlto, Kongreso ginčai dėl užstrigusios karinės paramos Ukrainai rodo, kad realybėje viskas gali būti daug sudėtingiau. Ambasadorę kalbino korespondentė Briuselyje Justina Ilkevičiūtė.

LRT lankosi didžiausioje Jungtinių Valstijų karinio laivyno ir pasaulio jūrų bazėje: joje dislokuotos flotilės užduotis – ir Transatlantinio ryšio apsauga, ir, krizės atveju, Europos aprūpinimas. Rusijai atgrasyti paskirta Antroji flotilė paleista 2011-aisiais Vašingtonui besitikint, kad Rusijos grėsmė liko tik istorijos vadovėliams, tačiau, praėjus keleriems metams po Krymo okupacijos, flotilė atkurta. Dabar jos vadas sako, kad grėsmę transatlantiniam ryšiui kelia Rusijos povandeniniai laivai Arkties ir Baltijos bazėse. Strateginį iššūkį iliustruoja ir Kinija, kurios laivynas dydžiu pralenkė Amerikos, nors amerikiečių admirolas sako, kad Jungtinių Valstijų pusėje vis dar kokybė, bet didesnę laivyno dalį strateginiais sumetimais tenka laikyti Ramiajame vandenyne. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš amerikiečių laivyno bazės Virdžinijoje.

„Jei kitų parama Ukrainai sušlubuotų, mūsų turėtų augti“, – vakar pareiškė Vokietijos kancleris. Didžiausio rėmėjo – Amerikos – parama šlubuoja. Tą pripažįsta ir Baltieji rūmai, įspėjantys, kad respublikonams priešinantis Kongrese, lėšos Ukrainai sparčiai senka. Bet ir Europos Sąjungos pozicija pakibusi ant plauko: kitos savaitės viršūnių susitikimą fiasko gali paversti Vengrija. Viktoro Orbano veto – nieko nauja, bet padėtis kare – prasta, o susitikimo lūkesčiai dideli: 50-ies milijardų eurų parama ir derybos dėl narystės. Jos siekiančiai Ukrainai priekaištų turi ir Lenkijos verslininkai. Protestuojančius ūkininkus pakeitė vilkikų vairuotojai, jau mėnesį pasienyje rengiantys blokadą.

Prieš metus Rusijos naftai pritaikytos kainos lubos. Vakarai tikėjosi pasinaudoti vyraujančia pozicija tanklaivių draudimo rinkoje ir apriboti rusiškos naftos kainą iki 60-ies dolerių už barelį. Šiandien – nuo Vakarų pareigūnų iki didžiųjų leidinių – visi pripažįsta, kad sankcijos neveikia ir Kremlius parduoda naftą viršydamas lubas. Padėkoti už tai jis nuvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, vienus pagrindinių talkininkų apeinant sankcijas. Taip pat aplankė Saudo Arabiją, kuri invaziją į kitą šalį pavadino „tikrai bloga“, bet turi bendrą interesą su Rusija kontroliuoti naftos rinkas.

Kinijai tik šiais metais panaikinus pandeminius sienos ribojimus, Pekine jau spėjo apsilankyti virtinė Europos Sąjungos komisarų, įskaitant ir prekybos bei klimato vadovus. Tačiau visi vizitai – be realių pasiekimų. Neišspręsti prekybos klausimai, Pekinas neįtikintas ir smarkiau spausti Rusiją, kad pasitrauktų iš Ukrainos. Šią savaitę pralaužti ledus bandė aukščiausi Bendrijos atstovai.

Seime patvirtintas kitų metų biudžetas turėjo pradžiuginti valdančiuosius, nes koalicija balsavo vieningai, tačiau visiškai nenudžiugino didesnių atlyginimų reikalavusių mokytojų. Jei Seimas nepritars papildomiems 82-iems milijonams pedagogų atlyginimams didinti, Darbo partija pažadėjo trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Kaip tarė, taip ir padarė. Šiandien Darbo partija paskelbė, kad traukiasi. Savo ruožtu pedagogai, Seime stebėję, kaip priimtas biudžetas, sako lauksiantys naujos valdžios, nes su šia derybų tęsti neketina.

Ved. Nemira Pumprickaitė.