W XIX w. na Kowieńszczyźnie, przy zaściankach szlacheckich, ukształtowała się swoista „polska wyspa”. Częściowo zachowała się ona do dnia dzisiejszego. Z Wędziagoły wywodzi się męska linia Czesława Miłosza. Na cmentarzu przy lokalnym kościele leżą przodkowie polskiego noblisty. Zakrystian Ryszard Jankowski opowiada, jak doszło do spotkania ze znanym poetą oraz jak za pięć dolarów odnawiał groby rodziny Miłoszów? Tymczasem Andrzej Rymkiewicz i Regina Volkavičienė opowiadają o życiu Polaków w Kownie oraz o tym, z jakimi borykają się problemami i jakie wyzwania stawiają przed sobą.

Red. Antoni Radczenko

Kas geresnio, kaimyne? Kaip vidury Lietuvos susikūrė lenkiška sala? Reportažas iš Kauno apskrities

XIX amžiuje Kauno apskrityje, šalia čia egzistavusių bajorų užusienių susikūrė savotiška „lenkų sala“, iš dalies išlikusiiki šių dienų. Czesławo Miłoszo šeimos vyriškoji linija kilo iš Vandžiogalos. Lenkijos Nobelio premijos laureato protėviaiyra palaidoti kapinėse, esančiose šalia Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios. Vietos zakristijonas Ryšardas Jankovskis pasakoja, kaip susipažino su garsiuoju poetu ir kaip už penkis dolerius mėgino atnaujinti Miłoszų šeimos kapus? Tuo tarpu Andrius Rimkevičius ir Regina Volkavičienė dalinasi mintimis apie Kauno lenkų gyvenimą, apie problemas iriššūkius, su kuriais jiems tenka susidurti kasdienybėje.

Red. Antoni Radčenko