Od kilkunastu lat, w południe 1 stycznia, przy jednym z nagrobków, znajdujących się na Cmentarzu Bernardyńskim w Wilnie, można ujrzeć kilkuosobową grupę ludzi. Przychodzą tutaj co roku, by uczcić pamięć pochowanego w tym miejscu jednego z najwybitniejszych fotografów wileńskich drugiej połowy XIX wieku. Mowa o słynnym kronikarzu życia Wilna Józefie Czechowiczu, który w ciągu dwudziestu lat działalności fotograficznej w naszym mieście, pozostawił po sobie około 200 unikatowych zdjęć, wykonanych w technice mokrego kolodionu. Dzisiaj o tej niezwykle ciekawej postaci rozmawiamy z historykiem fotografii, dyplomatą Dainiusem Junevičiusem, ekspertem w zakresie historycznych technologii fotograficznych i reżyserem Mindaugasem Meškauskasem oraz Bartoszem Frątczakiem, polskim fotografem dokumentalnym i artystycznym mieszkającym na Litwie.

Red. Dariusz Malinowski

Kas geresnio, kaimyne? Šlapio kolodijaus meistras. Keletas žodžių apie Juzefą Čechavičių, minint 135-ąsias garsaus fotografo mirties metines.

Jau keletą metų iš eilės, sausio 1-osios vidurdienį Vilniaus Bernardinų kapinėse prie vieno iš čia esančių antkapių galima pamatyti kelių žmonių grupę. Jie atvyksta čia kasmet tam, kad pagerbtų Bernardinų kapinėse palaidoto vieno iškiliausių XIX amžiaus antrosios pusės Vilniaus fotografų atminimą. Žinoma, kalba eina apie Vilniaus gyvenimo metraštininką Juozapą Čechavičių, kuris per dvidešimt fotografinės veiklos metų, praleistų mūsų mieste, paliko apie 200 unikalių nuotraukų, atliktų šlapio kolodijaus technika. Šiandien apie šią nepaprastai įdomią asmenybę kalbamės su fotografijos istoriku, diplomatu Dainiumi Junevičiumi, istorinių fotografinių procesų ekspertu, režisieriumi Mindaugu Meškausku ir Lietuvoje gyvenančiu lenkų meninės fotografijos atstovu, fotografu dokumentalistu Bartoszu Frątczaku.

Red. Dariusz Malinowski