Pod koniec 2022 roku minister oświaty, nauki i sportu RL Jurgita Šiugždinienė zaproponowała, aby język polski umieścić obok takich przedmiotów jak nauka hiszpańskiego czy łotewskiego. Tym samym te języki byłyby drugim językiem obcym w szkołach Litwy. Sprawdzamy, czy na Litwie jest zapotrzebowanie na język polski? Czy jesteśmy wykształcić odpowiednią ilość specjalistów oraz stworzyć odpowiednie programy nauczania? Odpowiedzi na te pytania szukamy wespół z kierowniczką Centrum Języka Polskiego i Kultury Polskiej Uniwersytetu Witolda Wielkiego dr Henryką Sokołowską, studentką polonistyki Uniwersytetu Wileńskiego Elżbietą Łuczyńską, pisarzem Herkusem Kunčiusem, politologiem z Instytutu Stosunków Międzynarodowych i Nauk Politycznych UW dr Mariuszem Antonowiczem, polonistką z Centrum Języka Polskiego i Kultury Polskiej Uniwersytetu Witolda Wielkiego dr Ireną Masojć.
Red. Antoni Radczenko
Kas geresnio, kaimyne? Lenkų kalba kaip užsienio kalba lietuvių mokyklose. Tikriname, ar yra tokių naujovių poreikis.
2022 metų pabaigoje Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasiūlė, kad per penkeris metus rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos populiarumas šalies mokyklose sumažėtų iki 30 procentų, o jos užimtų lėtai populiarėjančios ispanų, latvių ar lenkų kalbos. Šiandienos reportaže analizuojame, ar Lietuvoje yra lenkų kalbos poreikis? Ar esame pasiruošę parengti atitinkamus specialistų kadrus ir paruošti tam skirtas mokymo programas? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro vadove dr. Henrika Sokolovska, VU lenkų filologijos studente Elžbieta Lučinska, rašytoju Herkumi Kunčiumi, VU TSPMI politologu Mariuszu Antonowicziumi, VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro docente dr. Irena Masoit.
Red. Antoni Radčenko
Kitos nuorodos: