Sėdinčio vyro skulptūra Kauno Ąžuolyne – Lietuvos pirmosios tautinės olimpiados atminimas

Beveik prieš 90 metų Kauno Ąžuolyne pastatyta skulptūra per ilgus dešimtmečius, regis, apaugo legendomis. Svarstyta – kas galėtų būti jos autorius. Iš pradžių išaiškėjo kas pozavo skulptoriui – rašytojo ir visuomenininko Gedimino Jankaus tėvas Petras Jankus. „Su broliais dažnai vaikščiodavom po Ąžuolyną ir jis visada praeidamas pro šią vietą, parodydavo skulptūrą. Bet tik pusę lūpų, kad jis pats čia yra pavaizduotas, prieš pirmąją tautinę Lietuvos olimpiadą“, – pasakoja visuomenininkas, rašytojas Gediminas Jankus.

1938-ųjų liepa. Olimpiados atidarymo išvakarės. Nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro, karo muziejaus sodelyje į valstybinį stadioną, buvo atnešta olimpinė ugnis. Ši misija buvo patikėta lengvaatlečiui, krepšininkui, baidarių sporto pradininkui Petrui Jankui. Ugnis iškilmingai keliavo Parodos kalnu iki stadiono – Ąžuolyno prieigose. Šia proga Vydūno gatvėje sumanyta pastatyti ir skulptūrą, ji išliko iki šių dienų. „Buvo labai suirus, nukritusi ranka, veido dalies nebuvo, matėsi armatūra“, – prisimena restauratorius Kostas Bielys.

„Jaunimo linijai“ – 32-eji: „savanoriai – pagrindinis šios pagalbos turtas“

Žmogus niekada nėra vienas. Skambink, „Jaunimos linijos“ savanoriai atsilieps. Kaunietė Ieva studijuoja psichologiją ir šokio judesio terapiją. „Jaunimo linijoje“ Ieva savanoriauti pradėjo, galima sakyti, atsitiktinai, dar besimokydama vidurinėje. Pasak merginos, šeimoje buvo kalbama, jog privalu pagelbėti tam, kam labiausiai reikia.

„Visai atsitiktinai pamačiau reklamą, kad kviečia savanorius prisijungti, ir jau virš penkių metų esu čia. Svarbu, kad žmogus galėtų teikti pagalbą, kad jam pačiam tuo metu nereikėtų pagalbos, nes mūsų savanorių emocinė gerovė yra lygiai tiek pat svarbi, kaip tų, kuriems mes padedam“, – pasakoja savanorė Ieva.

„Savanoriai yra pagrindinis „Jaunimo linijos“ turtas, be savanorių tiesiog jos nebūtų. „Jaunimo linija“ veikia 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę“, – apie savanorius kalba „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė.

„Visi mes žmonės ir net po tamsiausios nakties saulė pasirodo“, – sako „Jaunimo linijos“ savanorė Inga.

Šiandien ten dirba 350 savanorių. Per metus sulaukiama maždaug 60 000 skambučių. Atsiliepiama tik į du trečdalius. Maždaug kas trečias skambutis lieka neišgirstas. „Tuos žmones kurie nori išbandyti save savanorystėje, susipažinti su savo emocijomis ir būti tuo žmogumi, kuris moka išgirsti kitą, labai kviečiu jungtis prie mūsų savanorių būrio“, – savanoriauti „Jaunimo linijoje“ skatina jos vadovė Diana Bukantaitė.

Fotografas Arūnas Baltėnas: nuotraukomis žmonės palieka kitokį supratimą apie pasaulį, kurio iš tiesų jau nebėra

Jūs bandote įamžinti tai, kas negrįžtamai nyksta? Kodėl? „Iš tiesų viskas nyksta, kiekviena sekundė – jau praeinanti, išnyksta. Man atrodo, iš esmės žmonėms visada įdomu tai, kas buvo iki jų: žmonių veikla, jų portretai, aplinka“, – pasakoja fotografas A. Baltėnas. „Manau, kad tai, kaip mes dabar gyvenam bus įdomu ir tiems, kurie gyvens žymiai vėliau po mūsų, po daugelio metų“, – svarsto fotografas. „Kiekvienas susitikimas yra pamokantis, nes aš vis ką nors nauja sužinau. Ir linksmų istorijų būna, todėl kad žmonės – gyvi, turi savo charakterį, susitikimai – praturtinantis dalykas“, – sako A. Baltėnas. „Ta mano paroda yra tarsi testamentas. Žmonės palieka kitokį supratimą apie pasaulį, kurio iš tiesų jau nebėra“, – sako fotografas.