Sovietinė armija iš Lietuvos išvesta beveik prieš 30 metų: kaip pavyko pasinaudoti tinkama politine situacija?

Šią vasarą sueis 30 metų, kai sovietinė armija buvo išvesta iš Lietuvos. Rusijos armijos išvedimo klausimas buvo iškeltas iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Prireikė dar pusketvirtų metų, kol paskutiniai sovietų kariai paliko šalį. Pasak Zenono Vegelevičiaus, buvusio Karinių oro pajėgų vado, Lietuva pasinaudojo susiklosčiusia politine situacija – tuo metu Gorbačiovas su JAV pasirašė ginkluotės mažinimo sutartį. Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios sovietų divizijos – apie 35 000 karių, maždaug 3 000 tankų ir šarvuočių, beveik 200 lėktuvų.

„Dar prieš popiežiui atvykstant į Lietuvą, paskutinis rusų ešalonas paliko Lietuvą, paskutiniam rusų karininkui aš padovanojau savo pypkę, tabaką ir mečiau rūkyti – taip iš Lietuvos išėjo Rusijos kariuomenė“, – juokaudamas pasakoja Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius.

„Man labai buvo gaila, kad rusai išeidami išsivežė kuro bazės visa įrangą iš Panevėžio, aš ilgą laiką tam prieštaravau ir neleidau to padaryti, bet tuo metu mūsų politinės valdžios sprendimas buvo „tegul tik greičiau išvažiuoja“, – sako dimisijos generolas Zenonas Vegelevičius.

Organizacijos „Fraternitas Lituanica“ filisteris Jievaltas: tai teatralizuotas pobūvis su griežtom pareigom

Jūsų laikas 450: Kauno klinikų gydytojas, profesorius ir organizacijos „Fraternitas Lituanica“ filisteris Mindaugas Jievaltas.

„Pirmuose išvykimuose į užsienį pamatėm, kad vakarietiškuose universitetuose yra keistos studentiškos organizacijos ir sudalyvavom keliuose vakarėliuse. Mums labai patiko. Grįžę pradėjom domėtis – pasirodo, prieškaryje Lietuvos universitetai turėjo tokias pačias korporacijas“, – pasakoja organizacijos „Fraternitas Lituanica“ filisteris M. Jievaltas.

„Tai teatralizuotas pobūvis, su hierarchija, gana griežtom pareigom ir nuobaudom“, – apie korporaciją pasakoja profesorius.

Užgavėnėms besiruošiantys Kuprevičiai – apie Kauną, pilną kultūros, ir rusų kultūros paliktą juodą dėmę

Viešnagė pas Gražiną ir Giedrių Kuprevičius. Šių dienų kultūrinės naujienos ir pasiruošimas Užgavėnėms.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus senelių namai. Čia jis gyvena su žmona, odos menininke Gražina. Šį kartą pokalbis – ne tik apie ką tik pasibaigusius kultūros sostinės metus, sovietinį palikimą, bet ir apie užgavėnių atributus – kaukes ir blynus.

„Kaunas – pilnas kultūros. Tiek pripildytas, kad vienur spraudies, nes nėra vietos, kitur – taip pat. Tai reiškia, kad užpildyta tiek, kad mums jau reikia pakonkuruoti, reikia stipriai pagalvoti, kaip įeiti į Kauno kultūrą, tai yra labai „suaugusi“ kultūra“, – apie Kauno kultūrą dalijasi kompozitorius ir visuomenės veikėjas.

„Viskas pasidarė labai paviršutiniška, man tai nepatinka, nes lėšos labai didelės išeikvotos, o palikimo – jokio. Gal buvo galima padaryt kažką išliekamo, o dabar viskas kaip į kaminą. O kas po to?“, – apie buvusios kultūros sostinės renginius kalba odos menininkė G. Kuprevičienė.

„Rusų kultūra paliko tokią neigiamą, juodą dėmę Lietuvos kultūroje ir istorijoje. Dar ir dabar atsiranda žmonių, kurie to ilgisi“, – stebisi prof. G. Kuprevičius.