„Wolność nie jest dana raz na zawsze” – te słowa w kontekście wojny w Ukrainie są jak nigdy aktualne. W tym roku obchodzimy 32. rocznicę krwawych wydarzeń ze stycznia 1991 roku, kiedy mieszkańcy Litwy własną krwią obronili niepodległość. Przypominamy, jak powstawały siły zbrojne Litwy. Dlaczego wojsko nie powstało od razu po 11 marca 1990 roku? Dlaczego podstawowym rodzajem broni był pręt z armatury budowlanej, owinięty taśmą izolacyjną? Dlaczego ZSRR, w odróżnieniu od putinowskiej Rosji, przestrzegała zobowiązań i umów międzynarodowych? Opowiadają ppłk dr Gintautas Surgailis, historyk wojskowości z Litewskiej Akademii Wojskowej im. gen. Jonasa Žemaitisa, antropolożka i dziennikarka Anna Pilarczyk-Palaitis oraz Elżbieta Żurowska-Puodžiūnienė, członkini Związku Strzelców Litewskich.
Red. Antoni Radczenko
Kas geresnio, kaimyne? Laisvė nėra duota amžiams. Lietuvos ginkluotųjų pajėgų istorija ir dabartis.
„Laisvė nėra duota amžiams“ – karo Ukrainoje kontekste šie žodžiai tampa kaip niekad aktualūs. Šiemet minime 32-ąsias kruvinų Sausio 13-osios įvykių metines, kuomet Lietuvos žmonės savo krauju gynė nepriklausomybę. Laidoje stengiamės priminti, kaip formavosi Lietuvos ginkluotosios pajėgos. Kodėl Lietuvos kariuomenė nebuvo sukurta iškart po 1990 metųkovo 11 d.? Kodėl tuomet pagrindiniu ginklu buvo armatūros strypas, apvyniotas izoliacine juosta? Kodėl TSRS, skirtingai nei Putino Rusija, gerbė tarptautinius įsipareigojimus ir susitarimus? Apie visą tai pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karo istorikas dm. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, antropologė ir žurnalistė Anna Pilarczyk-Palaitis ir Lietuvos šaulių sąjungos narė Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė.
Red. Antoni Radčenko
OdpowiedzOdpowiedz wszystkimPrzekaż dalej
Kitos nuorodos: