Bostono laboratorijoje senoms ir akloms pelėms grįžo regėjimas, išsivystė jaunesnės smegenys, sveikesnis raumenų bei inkstų audinys. O štai jaunos pelės – staiga suseno. Žurnale „Cell“ paskelbtas, trylika metų trukęs tarptautinis tyrimas rodo, jog senėjimo procesus skatina epigenetinės informacijos praradimas, o ją atkūrus – grįžta jaunystė. Epigenomą mokslininkai vaizdžiai vadina kūno programine įranga. Jis tiesiogine prasme įjungia ir išjungia genus. Šį procesą gali paskatinti žalingi aplinkos veiksniai ar paties žmogaus elgesys. Šokant taisyti pažeisto DNR prasideda ląstelių dalių panika – jos pabyra kaip kamuoliukai ir ne visos prisimena, kaip grįžti į savo vietą: panašiai kaip Alzheimerio liga sergantis žmogus pamiršta kelią namo. Mokslininkams nuostabą kelia tai, kad kūne yra atsarginė šios programinės įrangos kopija, kurią galima paleisti iš naujo: ląstelės vėl geba teisingai skaityti genomą tarsi būtų jaunos.

Ar senėjimas – grįžtamas procesas ir žmonėms? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ kalbinama VU profesorė Sonata Jarmalaitė ir LSMU Molekulinės neurobiologijos laboratorijos mokslininkė dr. Paulina Vaitkienė.