Jurkonis: nereikia turėti iliuzijų, kad Lukašenką kažkas bando patraukti

Baltarusija gali įsitraukti į karą Ukrainoje, jei „Kyjivas nuspręs įsiveržti į Rusiją ar Baltarusiją“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Aleksejus Poliščiukas, kurį cituoja „SkyNews“.

Ar Baltarusijos įsitraukimas į karą yra realus?

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ – politologo Vyčio Jurkonio komentaras.

Švedijoje aptikus didžiausią Europoje retųjų elementų telkinį, tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Kinijos

Tradicinį Europos Komisijos vizitą, Europos Sąjungai pradėjusi pirmininkauti, Švedija surengė Kirunoje, miestelyje, kuris yra už pusantro šimto kilometrų nuo poliarinio rato ir kurį dabar gaubia poliarinė naktis. Tačiau būtent čia gali slypėti Europos priklausomybės nuo Kinijos brangių retųjų elementų pabaigos pradžia. Švedijos šiaurėje, netoli geležies rūdos kasyklų, aptikti labai retų elementų klodai. Šie elementai, kurie dabar kasami Kinijoje, labai svarbūs gaminant magnetus, naudojamus ateities pramonės šakose, pvz., vėjo turbinose ir elektromobiliuose.

Tad Kiruna gali tapti ir Europos kovos dėl žaliosios energetikos ir nepriklausomybės nuo Kinijos išteklių simboliu, bet to dar teks palaukti.

Plačiau šia tema LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ – Pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus komentaras.

„Amžinos jaunystės receptą“ kol kas atrado pelėms: naujas tyrimas rodo, kad senėjimas gali būti grįžtamas procesas

Bostono laboratorijoje senoms, akloms pelėms grįžo regėjimas, išsivystė jaunesnės smegenys, sveikesnis raumenų bei inkstų audinys. O štai jaunos pelės – staiga suseno. Žurnale „Cell“ paskelbtas, trylika metų trukęs tarptautinis tyrimas rodo, jog senėjimo procesus skatina epigenetinės informacijos praradimas, o ją atkūrus – grįžta jaunystė. Epigenomą mokslininkai vaizdžiai vadina kūno programine įranga. Jis tiesiogine prasme įjungia ir išjungia genus. Šį procesą gali paskatinti žalingi aplinkos veiksniai ar paties žmogaus elgesys. Šokant taisyti pažeisto DNR prasideda ląstelių dalių panika – jos pabyra kaip kamuoliukai ir ne visos prisimena, kaip grįžti į savo vietą: panašiai kaip Alzheimerio liga sergantis žmogus pamiršta kelią namo. Mokslininkams nuostabą kelia tai, kad kūne yra atsarginė šios programinės įrangos kopija, kurią galima paleisti iš naujo: ląstelės vėl geba teisingai skaityti genomą tarsi būtų jaunos.

„Kokia ta programinė įranga, kol kas nežinome. Šiuo metu tik žinome, kad galime perjungti jungiklį“, – sako tyrėjai. Jų komanda kelis kartus atstatė pelių ląsteles, taip parodydama, kad senėjimą galima sustabdyti daugiau nei vieną kartą, ir šiuo metu bandomas genetinis ląstelių atstatymas primatams. Tačiau gali praeiti dešimtmečiai, kol prasidės klinikiniai senėjimą stabdantys bandymai su žmonėmis.

Ar senėjimas – grįžtamas procesas? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ kalbinama VU profesorė Sonata Jarmalaitė ir LSMU Molekulinės neurobiologijos laboratorijos mokslininkė dr. Paulina Vaitkienė.

Ved. Rasa Tapinienė.