Vaizdinių egzotika Lietuvoje: kodėl Lietuvos prezidento herbą laiko vienaragis su grifonu?

Kada į Lietuvą atkeliavo niekada čia negyvenę gyvūnai? Tiksliau, kada ir kaip jų pavidalai pasiekė miestų architektūrą, bažnyčių dekorą, nutūpė ant raižytų komodų ar bažnytinių rūbų. Kada lietuviai, gamtoje ir pasakose sutikdavę tik lapę, kiškį, mešką ar liūtą, ėmė pažinti pelikanus, beždžiones ir dramblius. Kodėl žmones žavėjo niekada nematyti gyviai, kada ir kodėl pradėtos rinkti jų kolekcijos? Ką simbolizavo kiekvieno gyvūno atvaizdas? Kokios reikšmės jam teiktos? Atskirą grupę sudaro neegzistuojantys, mistiniai sutvėrimai. Kada ir kodėl jie vaizduojami? Kokias reikšmes žmonės sudėjo į vienaragio ar chimeros atvaizdą ir kodėl Lietuvos prezidento herbą laiko vienaragis su grifonu, o ne lapė su meška ar zuikiu. Visa tai sužinosite, jei žiūrėsite laidą „Daiktų istorijos“.

Tragiškas už Lietuvos laisvę kovojusios žydės likimas: karininkai leido palikti mirties duobę, bet jos šeimai – ne

Šiandien pirmieji Lietuvos savanoriai, kovų už respublikos nepriklausomybę dalyviai, yra nepelnytai pamirštami. O jie – paprasti kaimo bernai ar miestelių darbininkai, rečiau – carinės kariuomenės rekrutai, apgynę ir mūsų galimybę gyventi laisviems. Įdomiausia, kad tose kovose grumtasi ne tik lietuvių – už nepriklausomybę kovėsi būriai kitataučių. Laisvės idėja buvo svarbi ir moterims. Tarp Vyčio kryžiaus kavalierių apdovanotos ir moterys. Širvintos – miestelis, kurio etninė sudėtis ir anuomet, ir šiandien – marga ir nevienalytė, puiki vieta atskleisti šias istorijas, juolab, kad ir vienas garsiausių mūšių vyko būtent čia. Tai ir buvo priežastis, kodėl būtent šį miestelį „Daiktų istorijų“ kūrybinė grupė pasirinko, norėdama papasakoti šiuos ne itin plačiai žinomus nepriklausomybės kovų aspektus.

„Kaimynai dėl triukšmo reikalavo užkalti langus“: kultinės sostinės linksmybių vietos „Langas“ istorija

Pirmaisiais nepriklausomybės metais trūko duonos ir skalbimo miltelių, bet noro kurti naują valstybę, o joje – viską, ko iki šiol nebuvo, viską, ko troškome ir viską, kas reiškė laisvės gūsį, – buvo į valias. Štai tokiomis aplinkybėmis Vilniuje atsirado kultinė pramogų ir kultūros vieta – galerija ir klubas „Langas“. Populiarumo reitingus ji mušė gerus 7 metus ir liko įsirėžusi lankytojų prisiminimuose. Ir ko tik čia nebuvo! Ir parodos su garsenybėmis atidaryme bei vynu ir sūriu už dyką, ir diplomatai už to paties stalelio klube, ir žvaigždės ne scenoje, bet su tavim už baro, ir įvairiausia muzika iki paryčių, ir muzikantai, grojantys už maistą ir alų, ir tas nepaprastas jausmas – „aš čia priklausau“. Visa tai kviečiame prisiminti „Daiktų istorijose“.

Ved. Saulius Pilinkus.