Keliaujame toliau. 1968-ieji – Prahos pavasaris. Praėjus daugiau nei 20 metų nuo sovietų okupacijos, šalyje buvo bandoma švelninti cenzūrą, leisti nefalsifikuotus rinkimus, žodžio laisvę bei politinę įvairovę – tai, kas Čekoslovakijos vadovo Aleksandro Dubčeko buvo pavadinta „socializmu su žmogiškuoju veidu“. Į šias reformas, Sovietų sąjunga reagavo Rusijai būdingu būdu: rugpjūčio 20-tos dienos naktį sovietų kariuomenė – SSSR, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Lenkijos, Bulgarijos ir Vengrijos kariniai daliniai užpuolė Čekoslovakiją.
1969-tųjų sausio 16 dieną, protestuodamas prieš sovietų kariuomenės invaziją į Čekoslovakiją, Prahos Vaclovo aikštėje, vietoje, kur 1918-tais metais buvo paskelbta Čekoslovakijos nepriklausomybė, susidegino Prahos Karolio universiteto filosofijos studentas, 20-metis Janas Palachas. „Neleiskite jiems iš manęs padaryti bepročio“, – atsisveikinimo laiške parašė J.Palachas. Žinome, kad būtent tai buvo bandoma padaryti su po trejų metų jo protestą Kaune pakartojusiu Romu Kalantu.
Kitos nuorodos: