Sportas – ne tik nacionalinis pasididžiavimas ar valstybės prestižas. Diktatoriniai rėžimai – fašistai ar komunistai pastebėjo, kad masėms svarbiausia ne religija, menas, mokslas ar karo žygiai, o sporto laimėjimai. Sportas taip pat buvo puiki naujų karių ir partijos narių verbavimo priedanga ar propagandos priemonė.

Keliaujame į Foro Italico. Tai didžiulis švietimo ir sporto kompleksas, tuomet vadintas Foro Mussolini šiaurės vakarinėje Romos dalyje. Sporto komplekso statyba buvo skatinama ir ambicijos surengti Romoje 1940 metų vasaros Olimpines žaidynes. Jos įvyko tik po 20 metų – 1960 metais.

1929 m. mokymo programa akademijoje neapsiribojo vien sportu. Buvo dėstoma filosofija, teisė, psichologija, menai ir net dainavimas. Į Fizinio lavinimo akademija buvo priimami tik jaunuoliai ir tik fašistų partijos nariai. Tai buvo „didžiausias švietimo eksperimentas, skirtas naujo žmogaus“ paruošimui.

Kitas mūsų aplankytas objektas – moderni Šv. Kristaus karaliaus širdies bažnyčia, pastatyta „Pergalės kvartale“, taip pavadintame minint pergalę Pirmajame pasauliniame kare. Bažnyčią planuota vadinti Ramybės šventykla. Kunigas parodė autentiškus bažnyčios brėžinius, kuriuose matyti, kaip bažnyčia transformavosi. „Nustebino atviras betonas ir visiškas tiems laikams avangardas“, – stebėjosi architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Tarpukariu Lietuva turėjo du ambasadų pastatus – Paryžiuje ir Romoje. Iki Sovietų okupacijos suspėta išpirkti tik pusę Romos ambasados pastato sumos – tai garsioji Villa Lituania, kurią Lietuva prarado. Keletą Villos Lituania baldų galima rasti šiandienėje Lietuvos ambasadoje Romoje.

O kokia Roma be jos gyventojų? Susipažinsime su tolimu prezidento Aleksandro Stulginskio giminaičiu Dariumi Monkevičiumi. Susitiksime Romoje jau 30 metų gyvenančia gide Nerija Marciukaite. O pas visažistą Carlo ragausime jo paties padaryto mirtų gėrimo. „Po Ameriką keliavau ne tam, kad pasisemčiau idėjų, nes veikiau jau mes italai atvežėme idėjų į Ameriką. Taip, italai, nuvežėme jiems madą, visa kita, tačiau aš iš Amerikos parsivežiau atvirą mąstymą“, – šypsosi visažistas Carlo.