Sausio 27-ąją atšventusi savo 64-ąjį gimtadienį teatro ir kino aktorė Larisa Kalpokaitė dėkoja likimui už nuolat jaučiamą publikos meilę ir pripažinimą. Ją myli ir vertina teatro ir kino žiūrovai, palankiai vertina kritikai ir žiniasklaida, o pati Larisa teigia turinti dar daug ką pasakyti gerbėjams ir pasidalinti su mylima publika savo būsimais vaidmenimis.
„Yra žmonių, kuriuos visi pažįsta ir jie yra tiesiog savi, su kuriais susitikus norisi sveikintis ir apsikabinti, net jei lig tol matei tik televizoriaus ekrane. Gal kaip tik todėl neprisimenu mūsų pirmo susimatymo su Larisa, nes, kaip ne vienas, jaučiausi ją pažįstanti“, – teigia LRT mediatekos laidos vedėja Nomeda Marčėnaitė.
„Greičiausiai tai įvyko kurios nors televizijos koridoriuose, bet nuo to laiko sveikinamės širdingai, lyg vaikystės draugės, nors viena apie kitą žinom tik tiek, kiek galima rasti visiems prieinamuose šaltiniuose. Dar yra vaidmenys, kurie netyčia susilieja su juos atlikusiu aktoriumi ir ne vienam yra nusprūdę Larisą pavadinti Angelina, Alma ar Nina, nes tai daug sykių TV ekrane, filme ar teatre matytas veidas, kuris asocijuojasi su sava tapusia heroje. Nors kartais atrodo, kad pakaktų įdėmiai perskaityti net tą visiems matomą informaciją, jog žmogus taptų daug daugiau nei vardas, pavardė ir nuotrauka. Tada pamatai žmogų, kuris lyg nuvalius vaikystės sekreto užkapstytą stikliuką, atsiveria stebuklingas paveikslėlis, kuriame atsiskleidžia pasirinkimų, likimo ir prabėgusių metų grožis“, – sako Nomeda.
Pokario metu į Lietuvą atsikėlusių rusų protestantų šeimoje gimusi Larisa prisimena, kad noras vaidinti, dainuoti ir pasakoti istorijas būdingas jai nuo pat vaikystės. Aktyvi ir smalsi mergaitė išsiskyrė iš bendraamžių savo noru būti scenoje, vaidinti. Pirmai progai pasitaikius ropšdavosi ant taburetės ir dainuodavo išgirstas dainas, deklamuodavo vaikiškus eilėraščius. Tėvai, suprasdami būtinybę kalbėti šalies, kurioje gyveni, kalba, savo vaikus nutarė leisti į lietuvišką darželį. Pastebėję dukros gabumus, nupirko jai pirmąjį pianiną, jis iki šiol stovi aktorės Larisos Kalpokaitės namuose.
Vienas ryškiausių L. Kalpokaitės talentų – balsas. Jos atliekami romansai – tai lyg atskiri vaidinimai, pasakojimai, meilės kupinos istorijos, kuriomis ji dalinasi su žiūrovais. Jas pasakodama, sako, turinti galimybę koncerto metu suvaidinti daugybę vaidmenų per vieną vakarą. Tačiau laidos vedėjai Nomedai teigia vengianti dainuoti namuose, draugų kompanijose ar duše tik iš pagarbos dainos atlikimo svarbai. Daug laiko scenoje praleidžianti atlikėja prisipažino, jog muzika jai yra pernelyg intymus pokalbis su klausytoju.
Žinoma ir mylima aktorė sako, kad niekada nesiekusi pagrindinių vaidmenų ar išskirtinio dėmesio sau. Tiesiog visada stengdavosi gautus vaidmenis suvaidinti sąžiningai, pati sau nemeluodama. Teigia esanti patogi aktorė režisieriams, kadangi visada stengiasi išgirsti kūrėją ir pateisinti jo pasirinkimą. Visa širdimi atsidavusi pasirinktai profesijai, Larisa Kalpokaitė teigia, kad aktorystė – tai diagnozė visam gyvenimui, ir tikisi likti scenoje tiek, kiek bus įdomi ir reikalinga žiūrovams.
Kaip žinoma aktorė vaikystėje nesunkiai išmoko kalbėti lietuviškai? Kada Larisa Kalpokaitė scenoje pirmąsyk pajuto publikos meilę? Kokias baimes yra tekę įveikti vardan išraiškingos spektaklio scenos ar įspūdingo kadro filme, sužinosite pažiūrėję Nomedos Marčėnaitės vedamą LRT mediatekos laidą „Kur važiuojam?“.
Ved. Nomeda Marčėnaitė.
Kitos nuorodos: