Kova su neteisėta migracija. Briuselyje tęsiantis Europos Vadovų Tarybai šalių lyderiams sunku rasti sutarimą dėl Bendrijos migracijos politikos. Vadovai jau penkias valandas diskutuoja už uždarų durų. Vakar Bendrija nerado vieningos pozicijos konflikte su Lenkija, o šiandien ieško, kaip suvaldyti migrantų krizę per sieną su Baltarusija. Lietuva tikisi paramos, tačiau ne visos šalys nusiteikusios palankiai.

Į Lietuvą šiemet yra patekę per 4 tūkstančius neteisėtų migrantų, tačiau nuo rugpjūčio priėmus sprendimą jų nebeįsileisti, į šalį patenka vienetai. 127 – toks skaičius per šiuos pustrečio mėnesio iš atstūminėjamų migrantų buvo įsileisti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių. Beveik du trečdaliai jų – suaugę, nepilnamečių – 47.Tačiau kriterijai, pagal kuriuos migrantai yra įsileidžiami, nėra vieši, Vidaus reikalų ministerija tokį slaptumą aiškina nenoru, kad jais pasinaudotų Baltarusija.

Pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas po to, kai LRT pasienyje užfiksavo 13 migrantų grupę su vaiku, teigė, kad migrantai su vaikais dažniausiai įleidžiami. Iš minėtos grupės, 11 asmenų leista pasilikti.

Vilniaus siūlymai dėl pandemijos. Kokių Kalėdų galima tikėtis ir ar jų neapkartins pandemija? O gal ir pats sostinės meras? Remigijus Šimašius Vyriausybei siūlo plėsti ribojimus nepasiskiepijusiems: vienas jų – riboti judėjimą per Kalėdas. Kitas, kaip sako meras, jau dabar veikia – viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių darbuotojai turi turėti galimybių pasą.

„Savivaldybė negali varžyti laisvės judėti“, – taip sako Vilniaus Universiteto teisės fakulteto mokslininkas dr. Johanas Baltrimas. Esą tokį sprendimą gali priimti tik aukščiausia valdžia. Pasak Baltrimo, pandeminė situacija yra išbandymas ir proga pasižiūrėti, kaip veikia įstatymai.

„Vėlinės – atspirties taškas Vyriausybei“, – savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė nenori vėl įvesti karantino, tačiau Lietuvai pagal COVID-19 atvejus juoduojant, sprendimų gali tekti imtis. Esą Vėlinės ir laikas po jų parodys, kokio masto tai gali būti sprendimai. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad pačios savivaldybės iniciatyvos gali imtis nebent ribodamos planuotus renginius.

„Kalmaro žaidimo“ fenomenas. Tai – daugiausia peržiūrų per pirmą mėnesį sulaukęs „Netflix“ serialas istorijoje. Filmų ir serialų platformos atstovai teigia net negalėję numanyti, kokio dėmesio sulauks šis korėjiečių kūrinys. Vaikiškų žaidimų nekaltumą ir mirtį susiejantis serialas „Kalmaro žaidimas“ per kelias savaites sulaukė jau seniai nematytos populiarumo bangos.

Žiaurus, bet įdomus, sako mūsų šalyje gyvenantis ir jau lietuvišku vardu Steponas prisistatantis korėjiečių bendruomenės pirmininkas, seriale atpažinęs ir vaikystėje žaistus žaidimus.

Reklamos kūrėjas, kūrybingumo dėstytojas, naujienlaiškio „Dėmesio“ autorius Tomas Ramanauskas svarsto, kad neįtikėtina serialo sėkmė yra iš dalies sutverta skaudančiam pasauliui, kuris nori matyti kenčiančius labiau.

Mirtinas Baldwino šūvis kino aikštelėje. Amerikiečių aktorius Alecas Baldwinas rekvizito ginklu netyčia nušovė kino studijos darbuotoją ir sužeidė Naujojoje Meksikoje sukamo filmo režisierių. Incidentas įvyko pietvakarinėje valstijoje filmuojant scenas vesternui „Rastas“, kuriame Baldwinas atlieka pagrindinį vaidmenį. Pirminiais duomenimis, ginklas buvo užtaisytas tuščiais šoviniais. Policija tiria, kaip iš tokio įtaiso iššauta, kaltinimai niekam nėra pateikti.

„Keista, labai keista“ – kelis kartus pakartoja legendinių kino filmų „Tadas Blinda.Pradžia“ ir „Emilija iš Laisvės alėjos“ režisierius Donatas Ulvydas.

„Aikštelėje būtina klausyti, kas tau sakoma“, – sako nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, teatro ir kino aktorius Kostas Smoriginas ir prisimena mirtimi pasibaigusį filmavimą Lenkijoje, sukant kino juostą „Perėja“.

Ved. Rasa Tapinienė.