Sovietų valdžia statė socializmą pavojingų atliekų sąvartynuose ir žengė į komunizmą per nuodų upes, mirties teritorijas ir gyvulių gaišenas. Atominę elektrinę prie Ignalinos pastatė be geologinių tyrimų tektoninio lūžio vietoje. Kaišiadorių hidroakumuliacinė išjudino Kauno marių dugne susikaupusias sunkiųjų metalų nuosėdas.

Karinėse bazėse, kolūkių, tarybinių ūkių ir net gyventojų kiemuose buvo suversta tūkstančiai tonų kenksmingų atliekų, kurios sunkėsi į gruntinius vandenis ir tos taršos likvidavimui iki šiol leidžiami milijonai.

Spręsti sovietmečio paliktas taršos problemas kone kasdien tenka geochemikei Virginijai Gregorauskienei: „Žmonės tiesiog nesusimąstė, kad gamtoje visos sistemos yra atviros ir viskas tarpusavyje yra susieta. Tai ką sovietmečiu žmonės supylė į žemę, į laukus, į upes, tai mes dabar geriame, valgom arba sutekėjo į Baltijos jūrą. Žodžiu, visa tai niekur neprapuolė.“