Dainų šventės buvo rengiamos visuose respublikos rajonuose, o baigiamasis akordas visuomet būdavo Vilniuje. Visos šalies mastu joms buvo skiriamos milžiniškos lėšos. Milijonai rublių buvo taškomi ir paradams, įvairioms demonstracijoms.

Nedalyvauti – negalima. Sovietų valdžia labai gražiai išlaviruodavo, Dainų šventėmis prisijaukindama išeivijos lietuvius. Leidimas atvykti į sovietinę Lietuvą išeiviams – tai manipuliavimas pavergtų žmonių jausmais.

Dainų šventės tam labai pasitarnavo. Išeivijos atvykimai buvo kruopščiai dokumentuojami, filmuojami ir transliuojami ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir užsienyje. Sovietmečiu Lietuva pripratinta ir prie kovo 8-osios, Tarptautinės moters dienos šventimo, o Kalėdas pakeitė Naujieji metai.