Turbūt daugelis nustebsite pamatę realų mamuto skeletą Vilniuje. Pasirodo, jog šias fosilijas kasa, restauruoja, surenka ir sumontuoja ir lietuvių kompanijos. Senųjų iškasenų laukia ne vienas pasaulio gamtos muziejus, tačiau atšilusios žemės atidengtoms liekanoms ypač kenkia kinų liaudies medicina, mat ji tvirtina, kad ir mamutų durklai, ir kaulų liekanos turi tiesiog stebuklingų galių. Todėl daugybė šių vertingų iškasenų iškeliauja į juodąją rinką, taip ir nepraturtindami mokslo savo potencialiomis žiniomis. Taip pat papasakosime ir apie mamutų radimvietes Lietuvoje.

Profesionaliai vertinti orų reiškinius mes, lietuviai, pradėjome vieni pirmųjų Europoje. Jau XVIII a. viduryje VU gamtos mokslininkas Tomas Žebrauskas ima matuoti oro temperatūrą ir slėgį. O nuo 1777 metų Martynas Počobutas parsiveža prietaisą, kuriuo oro temperatūra pradedama matuoti kasdien. Taigi, jau 250 metų esame tarp meteorologijos profesionalų. Deja, šiandienos klimato pokyčiai, pasak mokslininkų, nedžiugina ir apsunkina ne tik tikslų prognozavimą, bet ir šimtų milijonų žmonių gyvenimą.

Neretas manome, kad reklama – tai naujas reiškinys. Tačiau ji egzistavo ir seniausiose civilizacijose. Paprasčiausias pavyzdys - turgaus prekeiviai, riksmu raginantys įsigyti jų prekę. Kuo sparčiau gerėjo gyvenimas, tuo intensyvėjo reklama. Industrinė revoliucija buvo ir reklamos proveržis - reikėjo įpiršti masiškai gaminamus produktus. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje tarpukariu būti sėkmingu ir patraukliu, pasak reklamos, reiškė vartoti „pažangius ir modernius daiktus“. Kada pradėti pardavinėti lūkesčiai vietoj produktų ir imti formuoti poreikiai, kurių net neįtarėme turintys?

Ved. Saulius Pilinkus.