„25-erius metus dėstau. Esu pripratusi atiduoti kitiems, todėl niekada neuždirbau pakankamai pinigų, kad gyvenčiau labai patogiai“, – sako savo namuose Vilniuje pasitinkanti Amerikos lietuvė, rašytoja, poetė ir dailininkė Laima Vincė. Pilnos lentynos knygų išduoda – literatūra šiuose namuose itin mėgstama, o kai kurie ant sienų kabantys paveikslai tapyti pačios Laimos.

Niujorko priemiestyje gimusi Laima – viena iš šešių vaikų šeimoje. Jos tėtis – karo pabėgėlis, mama jau gimusi už Atlanto, ambasadoriaus Aniceto Simučio dukra. Vaikystę praleidusi, kaip pati sako, tikrame kultūrų katile, tačiau ir kovotojų už Lietuvos laisvę aplinkoje, pati parašė daugiau nei 2 dešimtis knygų. Kelios jų visiškai amerikietiškos, kelios apie Kiniją, kurioje Laima gyveno ir dėstė, bet didžioji dalis – būtent apie Lietuvą. Tai ir partizanų istorijos, ir tremtinių išgyvenimai, ir jos pačios dienoraščiai iš Nepriklausomybės siekiančios Lietuvos.

Nors vaikystėje namuose kalbėjo lietuviškai, tikrąja savo kalbos mokytoja Laima vadina Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje. Ten ne tik puikiai išmoko lietuviškai, bet ir pirmą kartą galėjo atvažiuoti į Lietuvą. Kasmet gimnazijos moksleiviams buvo organizuojamos propagandinės kelionės. Baigusi gimnaziją Laima grįžo studijuoti į Jungtines Valstijas. Tačiau Lietuvos nepamiršo. Ir pasitaikius pirmai progai, atvyko čia ilgesniam laikui, studijuoti Vilniaus universitete.

„Nors dabar tai atrodytų visiškai normalu, tada tai prilygo stebuklui“, – sako Laima, buvusi viena iš dviejų amerikiečių, kurioms prasibrauti pro geležinę uždangą ir patekti į universitetą Lietuvoje pavyko dar prieš 1990-uosius. Nors Laimos šeima iki šiol gyvena Jungtinėse Valstijose, ji Lietuvoje – dažnas svečias. Per visą gyvenimą sako spėjusi čia pagyventi dešimt metų. Ir kas kartą atvykusi maloniai nustemba, kiek daug Lietuva pasikeitė.