Širdyje lietuvis. Urtos Dorotėjos meditacijos pamokos, lietuvybės puoselėjimas už Atlanto, Ligitos verslai, Jūratės iniciatyvos ir Ramūno grįžimas namo

Savaitės lietuvė – Urta Dorotėja lietuvius moko meditacijos: tai proto nuraminimas, klaidingai siejamas su Rytų religijomis
Rubrikoje „Savaitės lietuvis“ šiandien – labai įdomi ir gili asmenybė. Trisdešimtmetė Urta Dorotėja gyvendama Indijoje bei Nepale į save kiek galėdama gėrė rytietišką išmintį. Tolimose Rytų šalyse mergina jautėsi kaip namuose, bet vis tiek nusprendė grįžti į Lietuvą, kad nuolat streso kankinamus, pavargusius lietuvius išmokytų nusiraminti ir tiesiog tapti laimingais. Dabar Urta Vilniuje moko meditacijos ir nuotoliniu būdu studijuoja Tibeto mediciną. Pati Urta su norėjimu visiems įtikti kovoti pradėjo dar besimokydama mokykloje. Ji jautėsi nepritapusi, nuolat kankino mintis, kad bandydama susidraugauti su bendraklasiais, tik veltui švaisto laiką. Būdama labai jauna, vos aštuoniolikos metų, Urta atrado meditaciją. „Klaidinga meditaciją sieti su Rytų religijomis“, – paaiškina pašnekovė. Meditaciją ji laiko tiesiog proto nuraminimu. Urtos domėjimasis meditacija prasidėjo nuo vienos išvykos į gamtą. Tada Urta, nepakeldama nuolatinio streso, netgi norėjo mesti mokyklą, ir tyloje praleista savaitė ją privertė persigalvoti. Baimės pilna širdimi Urta leidosi į ilgą kelionę. Patraukė į Indiją ir Nepalą – šalis, kur tikėjosi perprasti rytietišką kultūrą ir pagilinti žinias apie tai, kaip šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje rasti ramybę. Mėnesių mėnesius keliaudama po Indiją ir Nepalą, Urta suprato, ką reiškia būti toli nuo namų. Nors gyvenimas Indijoje ir Nepale buvo pilnas įspūdžių, merginą vis tiek traukė atgal į Lietuvą – ji pajautė, kad tiesiog nesugebėtų ilgai išbūti taip toli nuo artimųjų. Už siekį nuraminti Lietuvą, skleisti aplink save gerumą, skatinti lietuvius vienas kitą suprasti ir atjausti skelbiame Urtą Dorotėją savaitės lietuve.

Amerikos lietuvė Laima Vincė apie galimybę studijuoti VU iki 1990-ųjų: tai prilygo stebuklui
„25-erius metus dėstau. Esu pripratusi atiduoti kitiems, todėl niekada neuždirbau pakankamai pinigų, kad gyvenčiau labai patogiai“, – sako savo namuose Vilniuje pasitinkanti Amerikos lietuvė, rašytoja, poetė ir dailininkė Laima Vincė. Pilnos lentynos knygų išduoda – literatūra šiuose namuose itin mėgstama, o kai kurie ant sienų kabantys paveikslai tapyti pačios Laimos. Niujorko priemiestyje gimusi Laima – viena iš šešių vaikų šeimoje. Jos tėtis – karo pabėgėlis, mama jau gimusi už Atlanto, ambasadoriaus Aniceto Simučio dukra. Vaikystę praleidusi, kaip pati sako, tikrame kultūrų katile, tačiau ir kovotojų už Lietuvos laisvę aplinkoje, pati parašė daugiau nei 2 dešimtis knygų. Kelios jų visiškai amerikietiškos, kelios apie Kiniją, kurioje Laima gyveno ir dėstė, bet didžioji dalis – būtent apie Lietuvą. Tai ir partizanų istorijos, ir tremtinių išgyvenimai, ir jos pačios dienoraščiai iš Nepriklausomybės siekiančios Lietuvos. Nors vaikystėje namuose kalbėjo lietuviškai, tikrąja savo kalbos mokytoja Laima vadina Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje. Ten ne tik puikiai išmoko lietuviškai, bet ir pirmą kartą galėjo atvažiuoti į Lietuvą. Kasmet gimnazijos moksleiviams buvo organizuojamos propagandinės kelionės. Baigusi gimnaziją Laima grįžo studijuoti į Jungtines Valstijas. Tačiau Lietuvos nepamiršo. Ir pasitaikius pirmai progai, atvyko čia ilgesniam laikui, studijuoti Vilniaus universitete. „Nors dabar tai atrodytų visiškai normalu, tada tai prilygo stebuklui“, – sako Laima, buvusi viena iš dviejų amerikiečių, kurioms prasibrauti pro geležinę uždangą ir patekti į universitetą Lietuvoje pavyko dar prieš 1990-uosius. Nors Laimos šeima iki šiol gyvena Jungtinėse Valstijose, ji Lietuvoje – dažnas svečias. Per visą gyvenimą sako spėjusi čia pagyventi dešimt metų. Ir kas kartą atvykusi maloniai nustemba, kiek daug Lietuva pasikeitė.

Po ketverių metų išbandymų, įvairių darbų Ligita Londone įkūrė grožio saloną: dirbome be poilsio, tad puikiai sekėsi
Kirpykloje Ligita – pati sau šeimininkė. Tačiau dar visai neseniai moters kasdienybė buvo visai kitokia. Šį darbą ji dirbo ne ramioje ir nedidelėje Ukmergėje, o milijonus gyventojų turinčiame Londone. Tačiau iki pripažinimo ir nuosavo salono Jungtinės Karalystės sostinėje kelias buvo nelengvas. Iš Lietuvos Ligita su vyru išvažiavo dar visai jauni, ką tik susituokę. Londone tuo metu gyveno moters pusseserės, o pažinti kitą kultūrą, išbandyti save ir pajusti tikro gyvenimo užsienyje skonį atrodė viliojantis nuotykis. Nors angliškai Ligita nemokėjo nė žodžio, drąsos, sako, užteko. Taip po ketverių metų išbandymų, įvairių darbų ir sukauptos praktikos, Ligita Londone atidarė pirmąjį savo grožio saloną. Sako, tada buvo vieni pirmųjų iš Rytų Europos, kuriems pavyko tai padaryti. Verslas sekėsi puikiai, šeima įsigijo ir nuosavus namus, gimė dukra. Tačiau mintis apie tėvynę Ligitai nedavė ramybės. Vieną dieną Ligita sako supratusi, kad atėjo metas grįžti namo. Per 15 metų užgyventi daiktai tilpo į nedidelį autobusiuką. „Parsivežėme tik tai, kas svarbiausia“, – sako moteris. O jau netrukus Ligita vėl darė tai, ką moka geriausiai.

Jūratė prisijungė prie moteris profesionales garsinančios iniciatyvos: dar yra sričių, kuriose moterys mažiau girdimos ir matomos
Jūratė į darbo vietą per karantiną atėjo pirmą kartą po daugybės laiko. Sako, dabar kone visas jos gyvenimas verda iš namų. O ir tie namai ne vienoje šalyje. Jūratės vyras – danas. Stengtis ir dirbti dėl Lietuvos Jūratei visada patiko. Čia ji jau ketverius metus kompanijos, kuri stebi ir analizuoja žiniasklaidą, vadovė. Sako, per tą laiką įmonė taip pasikeitė, kad ir pačiai sunku patikėti. Rankų darbą čia pakeitė dirbtinis intelektas. O ir kolektyvas pasikeitė neatpažįstamai. Nors moterų profesionalių Lietuvoje, kai kuriose srityse, netgi daugiau nei vyrų, Jūratė sako, kad jos mažiau girdimos ir matomos. Todėl nedvejodama prisijungė prie iniciatyvos, subūrusios profesionales visame pasaulyje. Specialiai sukurtoje platformoje gali registruotis visos moterys profesionalės nurodydamos, kokiais klausimais gali kalbėti ar pasidalinti žiniomis. Nors užsienyje padėti moterims tapti labiau matomomis – jokia naujiena, Lietuvoje iki šiol tokios iniciatyvos nebuvo. Prie šios iniciatyvos lietuvės iš viso pasaulio jungiasi itin aktyviai. Tėvynėje tapti labiau matomomis jau panoro moterys ne tik iš Europos, bet ir Jungtinių Valstijų bei Australijos.

Kirpėjas Ramūnas gyventi ir dirbti į Lietuvą grįžo iš Bermudos: reikėjo daug patirti, kad suprasčiau kur pasaulyje geriausia
„Reikėjo daug patirti ir pakeliauti, kad suprastum, kur pasaulyje geriausia“, – dabar juokiasi dešimtis apdovanojimų pelnęs ir gerą plaukų stilisto vardą ne vienoje šalyje užsitarnavęs Ramūnas Čiuplys. Po ilgų ieškojimų, po kelių bandymų viską pradėti iš naujo – Ramūnas grįžo atgal į Miklusėnus, Alytaus rajone. Ten, kur viską pradėjo prieš 24-erius metus, kai nusprendė išvykti laimės ieškoti į Londoną. Ramūnas sako, kad daug žmonių Londoną įsivaizduoja klaidingai, manydami, kad ten bus daug lengviau nei Lietuvoje. O iš tikrųjų anot jo, viename didžiausių Europos didmiesčių pasitinka žiauri konkurencija, kurią atlaikyti gali tikrai ne kiekvienas. Paskaičiavęs, kad Londone ilgiau pasilikti neapsimoka, Ramūnas ieškojo naujos vietos, kur galėtų persikelti ir gyventi komfortiškiau. Iš savo buvusių kolegų jis išgirdo itin egzotiškos vietos – Bermudos pavadinimą. Tai Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija Atlanto vandenyne, apie tūkstantį kilometrų nuo Amerikos krantų. Daug metų svetur praleidęs Ramūnas sako jaučiantis, kaip stipriai pasikeitė Lietuva ir jos žmonės. Anot jo, mūsų šalis nei kiek neatsilieka nuo lyderiaujančių Vakarų, o kai kuriais atvejais, net ir esame priekyje.

Plepė Monika
Redaktorius
Nemanytė-Lungienė Ginatrė
Režisierius
Aleksandravičius Kęstutis, Gudeliūnas Vilius
Operatorius
Černauskienė Laura, Vilimas Jonas
Prodiuseris
Andriukevičius Ignas
Skaitovas
Dorotėja Urta, Vincė Laima, Tiškienė Ligita, Stankuvienė Jūratė, Šaraitė Marija, Belikova Kristina, Čiuplys Ramūnas
Pašnekovas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau