Apie kvapiąją aniužę – augančią patvoriuose ar apleistose sodybose, nieko nebuvo žinoma, kol ja nesusidomėjo farmacininikai. Keliaujame į Lietuvos Sveikatos mokslų universitetą.

„Mes dabar sveriame žaliųjų miltelių ekstraktą. Vienas jis būtų naudojamas, kaip tonizuojanti medžiaga, bet kada mes ją maišom komplekse su kitom medžiagom, galim gauti visiškai kitokį efektą“, – sako prof. Jurga Bernatonienė LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė.

Mokslininkai ieško būdų, kaip sustiprinti vaisto veikliąją meždiagą. Procesas prasideda nuo granulių. „Mūsų darbas yra atrinkinėti tinkamas technologijas, kad gautumėm kuo geresnį, pageidaujamą efektą,“ – pastebi J. Bernatonienė. „Pasižiūrėkit į kapsules, – tokios spalvotos, bet iš tikrųjų, kapsulės vienos gali būti tirpios žarnyne, kitos – skrandyje, ir patekusios į organizmą – nukeliaus į skirtingas vietas ir skirtingose vietose atpalaiduos veikliąją medžiagą.“

Pernai didžiulio susidomėjimo sulaukė Sveikatos mokslų universiteto farmacininkų sukurtas preparatas iš piktžolės Kvapiosios Aniužės, skirtas širdies ritmo sutrikimams gydyti. Produktas tapo pirmuoju Lietuvoje sukurtu ir tarptautiniu mastu patentuotu natūralios kilmės vaistu, galbūt vertu ir Nobelio premijos. „Jis naudojamas mažais kiekiais ir šito kiekio, galima pasakyti, kad užtektų bent 100 tablečių pagaminti. Ši žaliava labai garuoja ir aitriai kvepia, ar užuodžiat?“ – šypsosi profesorė.

Dar viena naujovė – mokslininkai žada, kad ateityje nereikės gausybės tablečių. Šiuo metu LSMU bandomos trimačio tablečių spausdinimo galimybės, į vieną tabletę bus bandoma „įspausti“ keturias veikliąsias medžiagas.