7 Kauno dienos. Bandonijos pamokos, išradimai farmacijoje ir psichiatrija sovietmečiu

Apie kvapiąją aniužę – augančią patvoriuose ar apleistose sodybose, nieko nebuvo žinoma, kol ja nesusidomėjo farmacininikai. Keliaujame į Lietuvos Sveikatos mokslų universitetą.

„Mes dabar sveriame žaliųjų miltelių ekstraktą. Vienas jis būtų naudojamas, kaip tonizuojanti medžiaga, bet kada mes ją maišom komplekse su kitom medžiagom, galim gauti visiškai kitokį efektą“, – sako prof. Jurga Bernatonienė LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė.

Mokslininkai ieško būdų, kaip sustiprinti vaisto veikliąją meždiagą. Procesas prasideda nuo granulių. „Mūsų darbas yra atrinkinėti tinkamas technologijas, kad gautumėm kuo geresnį, pageidaujamą efektą,“ – pastebi J. Bernatonienė. „Pasižiūrėkit į kapsules, – tokios spalvotos, bet iš tikrųjų, kapsulės vienos gali būti tirpios žarnyne, kitos – skrandyje, ir patekusios į organizmą – nukeliaus į skirtingas vietas ir skirtingose vietose atpalaiduos veikliąją medžiagą.“

Pernai didžiulio susidomėjimo sulaukė Sveikatos mokslų universiteto farmacininkų sukurtas preparatas iš piktžolės Kvapiosios Aniužės, skirtas širdies ritmo sutrikimams gydyti. Produktas tapo pirmuoju Lietuvoje sukurtu ir tarptautiniu mastu patentuotu natūralios kilmės vaistu, galbūt vertu ir Nobelio premijos. „Jis naudojamas mažais kiekiais ir šito kiekio, galima pasakyti, kad užtektų bent 100 tablečių pagaminti. Ši žaliava labai garuoja ir aitriai kvepia, ar užuodžiat?“ – šypsosi profesorė.

Dar viena naujovė – mokslininkai žada, kad ateityje nereikės gausybės tablečių. Šiuo metu LSMU bandomos trimačio tablečių spausdinimo galimybės, į vieną tabletę bus bandoma „įspausti“ keturias veikliąsias medžiagas.

„Rankas reikia įkišti kur dirželiai, taip, čia nykštys turėtų būti, ant to mygtuko, pabandykit paspaust, pajausit kaip pakyla. Patraukit, va taip“, – kantriai aiškina Algirdas Kasperavičius „Kauno bandonijos“ įkūrėjas, profesionalus chorvedys ir mokytojas.

Pirmasis jo mokinys – Vilius Marma, eksternu baigęs VDU etnokultūrą – šiandien LSMU biofizikos doktorantas, kurio tyrimų sritis – regos neurologija.

„Vienas mygtukas turi du garsus, vieną – stumiam, kitą – traukiam, garsų išdėstymas – skirtingas, todėl reikia žinoti, kada reikia stumti ....“ – pirmąją pamoką tęsia Vilius.

Vidmantas Paleckis – Kauno Vyturio gimnazijos abiturientas, būsimasis virtuvės šefas ir karys savanoris. „Bandonija – mano naujas hobis,“– šypsosi vaikinas.

Jokūbas Goscevičius – studijuoja garso režisūrą KTU. Pomėgiai – ekstremalus dviračių sportas.

„Pirmas hobis iš tikrųjų buvo kitas instrumentas – akordeonas, po to pradėjau groti armonika pas Algirdą Kasparavičių, kuris mane įkalbino groti ir su šituo instrumentu,“ – prisimena Jokūbas.

„Kartais būna pasakom tik vieną žodį, vieną raidę, ištariam D, ir jau visi žino tonaciją ir ką trauksim“, – sako vadovas Algirdas Kasperavičius.

Nuo fizikos, astronomijos iki istorijos mokslų.

„Jeigu esi geras istorikas, neišvengiamai, net pasirinkęs smulkią sritį, visą laiką turi žinoti labai plačius kontekstus. Turi išmanyti visas sritis.“

„Kol studentai nesiima pirmojo tyrimo universitete, jie iki galo nesupranta, kiek universaliai iš tikrųjų turės gauti visų kitų žinių. Jie nori rašyti apie menininkus ir galvoja, kad šioje srityje liks saugūs. Aš galiu pasakyti – nė velnio. Tu neišvengiamai judėsi į žymiai platesnius laukus.“

Dar apie paskutinę T. Vaisetos knygą „Vasarnamis“, apie sovietmečiu nuasmenintus pacientus, psichikos ligas ir psichiatrines ligonines.

„Perestroikos laikotarpiu, nebuvo tokių metų, kai pacientų ligoninėje nebūtų buvę daugiau, negu yra lovų. Vadinasi visą laiką buvo pacientų perteklius. Žmonės buvo guldomi po du.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Daugiau