Iš Žaslių keliaukime į Žiežmarius XXa. pr. čia gyveno 3 tūkst. gyventojų, palyginimui – Kaišiadoryse – dvigubai mažiau. Žiežmariuose žydai sudarė gyventojų daugumą. Čia būta ir totorių, ir sentikių, ir karaimų. Miestelis garsėjo savo amatininkais, ypač batsiuviais,- pasakoja Kaišiadorių muziejaus vadovas Olijardas Lukoševičius.
XIX a. Žiežmarių aikštėje du kartus per savaitę vykdavo turgus, garsėjęs arklių prekyba.
Žalgirio gatvės pradžioje išliko 1845 metais statyta mūrinė karčema su nakvynės namais, vadinama austerija. Čia keliaujant tarp Vilniaus ir Kauno galima buvo pailsėti, pavalgyti ir pernakvoti.
Žiežmariuose tarpukariu veikė prabangus kino teatras „Aušra“(1926). Išliko rodytų filmų pavadinimai: „Moterų pagrobimas Maroke“, „Gyveno dvylika plėšikų“. Bilietų kainuodavo – nuo 20 iki 50 centų. Žiežmariuose buvo bet du, tarpusavyje konkuravę orkestrai. Ir pavyzdžiui, smuiką buvo galima nusipirkti pačiuose Žiežmariuose.
Tarpukariu Žiežmariai turėjo net 2 – žydų ir lietuvių – futbolo komandas ir du stadionus. O pirmosiose krepšinio varžybose Žiežmariai pralaimėjo Kaišiadoriams rezultatu 12:29.
Kitos nuorodos: