7 Kauno dienos. Atgyjantys Kauno fortai, tapytojo Griušio dirbtuvės ir sovietinių daugiabučių grožis

Nuo Rokų keramikos plytų, kariuomenės uniformų iki stimpanko – apie Kauno fortuose prasidedantį veiksmą. Carinės Rusijos laikais Kaunas buvo apjuostas 9 gynybinių fortų žiedu. Ilgus metus fortai buvo įdomūs tik šikšnosparniams, tačiau šiandien situacija keičiasi. Laidos komanda aplankys du fortus – III-ąjį ir IV-ąjį, pasak karo istorikų – didžiausią ir technologiškai įdomiausią. Lietuvoje dar tik atgyjantys, užsienyje fortai tapę jau nieko nestebinančia meno erdve. O kas tas stimpankas, prikėlęs III-ąjį fortą naujam gyvenimui?

Pirmieji protėviai, prancūziškoji mūza ir pasiūlymas „Mercedes“ kompanijai. Laidos komanda aplankys tapytojo Prano Griušio dirbtuves. Nenustygstantis vietoje, kartais skandalingas menininkas juokiasi, kad jei nebūtų dailininkas, tai būtų vyndarys. Tapytojas iki šiol yra išsaugojęs savo tėvo, menininko Juozo Griušio darbus.

„Kai kurie architektai gėdijasi, kad projektavo sovietmečio kvartalus. Nors dažniausiai gi architektai didžiuojasi savo darbais, tačiau sovietmetis nėra tai, už ką mokamos nacionalinės premijos, – apie nusistovėjusį požiūrį kalba Ž. Šimkutė. „O ir mes patys esame pamiršę apie autorius ir tai, kad jie darė tai, kas jiems atrodė geriausia. Dabar yra toks požiūris, kad neva Šilainiai – blogiausia, kas galėjo nutikti, Lazdijų kažkoks užkampis irgi blogis. O, kaip jaustis tam žmogui, kuris visa tai sukūrė?“.