Lituanistinių mokyklų problemos: mokytojos dirba iš pašaukimo

Jau kurį laiką Miglė savo namais ir vėl vadina Lietuvą. Nors čia gyvena jau daugiau nei pusmetį, neseniai sulaukė paskutinių daiktų iš dešimtmetį trukusio nuotykio Jungtinėse valstijose. Į šią šalį moteris išvažiavo studijuoti ketveriems metams, bet liko gerokai ilgiau. Jungtinėse valstijose Miglė sutiko ir būsimą vyrą, ir sukūrė šeimą. Visą laiką kol ten gyveno dirbo ir lituanistinėje mokykloje, kuri tapo dar viena didele Miglės šeima.Vaikus Miglė mokė muzikos. Pirmiausia sako, visi išmokdavo Lietuvos himną, o tada jau imdavosi kitų dainų. Darbas tokioje mokykloje – tik iš pašaukimo, sako Miglė. Nes tai reiškia ne tik daugybę valandų ruošiantis pamokoms, simbolinį atlygį už sunkų darbą, bet ir gyvenimą su labai mažai poilsio dienų. Lituanistinės mokyklos visame pasaulyje veikia dėka aktyvių mokytojų ir bendruomenės narių. Šie paprastai ir sumoka už mokyklos išlaikymą. Tikėtis, kad Lietuva galėtų skirti pinigų ir visiškai išlaikyti tokias mokyklas būtų nerealu, – pripažįsta Bostono mokyklos vadovė. Tačiau jeigu jas lankytų daugiau lietuvių, mokyklos pačios galėtų paprasčiau surinkti pinigų savo reikmėms. Dabar čia mokosi vos penktadalis lietuvių vaikų visame pasaulyje. Todėl daugelį metų tokiose mokykloje dirbantys pedagogai iš Lietuvos valdžios tikisi vieno – raginimo lietuviams jungtis į bendruomenes. Švietimo ministerija skaičiuoja, kad visame pasaulyje veikia apie 200 įvairaus dydžio mokyklų. Vienas jų lanko vos kelios dešimtys vaikų, kitas ir keli šimtai. Švietimo ministerija aiškina prisidedanti prie mokyklų išlaikymo. Kasmet organizuojami konkursai, kur parašius projektą, galima gauti pinigų mokyklos reikmėms. Šiais metais kreipėsi daugiau nei 80 lituanistinių mokyklų, joms bus išdalinta 300 tūkst. eurų.