Šio maršruto veikėjai: architektai Gintaras ir Asta Prikockiai, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas.

Tai tarsi Kauno naujamiestis. Pagal gyvenotjų skaičių, kas šešioliktam tenka po vieną paveldo objektą. Tokio intesyvumo, ko gero, nėra niekur kitur Lietuvoje.

Pirmasis objektas – Lietuvos žemdirbystės instituto kultūros rūmai. Šiuos rūmus 1940 metais suprojektavo inžinierius Jurgis Okunis, kurio tėvas Tomas Okunis – projektavo plentus ir tiltus Maskvoje.

Jurgis Okunis 1933 metais baigė Karo mokyklą ir įstojo į VDU Statybos fakultetą, mokėsi pas prof. Mykolą Songailą, dirbo su architektais Stasiu Kudoku bei Vytautu Landsbergį-Žemkalniu, padėjo projektuoti prekybos ir zemes ukio ir amatų rūmus Kaune. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. Lietuvis inžinierius kartu su kitais projektavo garsiųjų Niujorko „dvynių“ vidaus įrangą, pastatas susprogdintas 2001 rugsėjo 11. .

Esame Kultūros rūmuose. Restauratorė A.Prikockienė sako sugrįžusi namo – Akademijoje prabėgo jos vaikystė.

„Šis pastatas yra statytas tuo pačiu metu kaip ir Kauno klinikos. Nuotaika, struktūra šių pastatų yra tokia pati. Kauno tarpukario ir Akademijos panašumas buvo akivaizdus, jie alsavo vienu kvapu“, – pasakoja restauratorė A. Prikockienė.

Jau daugiau kaip šimtmetį Dotnuvos dvaras tarnauja žemės ūkio mokslui. Keliaujame prie Žemės ūkio instituto rūmų. 1911 metais Dotnuvos dvare įsikūrė Stolypino žemės ūkio mokyklą, kuri atgavus nepriklausomybę išaugo į Žemės ūkio akademiją, kuriai vadovavo prof. Viktoras Ruokis.

„Šis pastatas išlaikė tą autentišką, unikalų interjerą. Labai daug Lietuvoje mes esame išardę, panaikinę, nes atrodo, kad ne mada ir jau neįdomu. O tą autentiką svarbu išsaugoti“, – sako G.Prikockis.

Įdomu tai, kad stilistiškai panašų interjerą galėtume matyti Vilniuje įsikūrusiuose Kompozitorių namuose. Juos projektavę architektai Vytautas Brėdikis ir Vytautas Čekanauskas įkvėpimo sėmėsi iš suomių architekto modernisto Alvero Alto. Rodos, ir Žemės ūkio instituto rūmuose A.Alto įtakos nesudėtinga rasti.

Dotnuvos Akademija susijusi su Klaipėdos sukilimu. Laidos komanda keliaus į Akademijos rūmų parką. Čia uosiais apsodintoje „Šaulių aikštelėje“ stovi paminklas, išstovėjęs per visą sovietų okupacijos laikotarpį. Mažai kam žinoma, kad iš Dotnuvėlės upelio ištrauktą penkias tonas sveriantį akmenį studentai gabeno specialiai tam nutiestais geležinkelio bėgiais.

„Šis paminklas architektūriniu požiūriu nėra ypatingas, bet istoriškai tokių paminklų, su šia data, Lietuvoje vos keli – Klaipėdos krašte ir čia, Lietuvos viduryje“, – sako R.Tamašauskas.

Ant šio akmens esančioje metalinėje lentelėje iškaltos 75 pavardės, dauguma jų – Žemės ūkio technikumo moksleivių, dalyvavusių Klaipėdos sukilime.

„Vieno iš įamžintų asmenų dukra čia po kurio laiko atkeliavo iš Amerikos ir ėjo prie kiekvieno uosio, glostė ir klausė, gal šis medelis mano tėvelio rankomis pasodintas“, – pasakoja R.Tamašauskas.

Akademija (Kėdainiai). Programa apie modernizmo architektūrą.