47 metus ir 30 dienų – tiek oficialiai truko Jungtinės Karalystės narystė Europos Sąjungoje. Nebe jos piliečiais britai atsibudo dar praėjusių metų vasario 1-ąją. Tačiau oficialiai skyrybos truko kone penkerius metus. Nuo referendumo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad susirūpinusių, kaip gauti leidimą gyventi šalyje itin padaugėjo paskutinėmis gruodžio dienomis. Nors dokumentus dar galima susitvarkyti per ateinantį pusmetį, teks įrodyti, kad tikrai gyvenai salyne dar iki 2020-ųjų pabaigos. Dokumentus gyventi Jungtinėje karalystėje jau susitvarkė daugiau nei 210 tūkstančių lietuvių. Iki šiol pilni lietuvių lėktuvai į šią salą kildavo kasdien po kelis kartus. Tačiau po skyrybų keliaujantiems į Jungtinę Karalystę ilgiau nei trims mėnesiams per pusę metų, reikės vizos. O norintiems kartu pasiimti dar ir augintinį, procedūros taps dar sudėtingesnės. Pagal susitarimą Jungtinė Karalystė ir toliau turėtų rūpintis kitų šalių darbuotojų teisėmis. Nepalikti jų ir be valstybės pagalbos. Mokėti ligos, tėvystės, nedarbo išmokas ir pensijas. Tačiau įsidarbinti jau nebus taip paprasta. Skaičiuojama, kad kasmet į Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas studijuoti išvyksta apie pusantro tūkstančio lietuvių. Tačiau pagal susitarimą, po skyrybų Jungtinė Karalystė nebedalyvaus Europos studentų mainų programoje „Erasmus“. Ją pakeis programa pavadinta pagal matematiką Alaną Turingą. Nebelieka nei lengvatų kainoms, nei valstybės paskolų.