Prieš 300 metų Druskininkai tebuvo kelių trobų kaimas, tačiau jau tuomet sklido kalbos apie stebuklingą šaltinį, gydantį žmonių ir gyvulių ligas. Kaip kurortas miestas pradėjo formuotis atitekęs carinei Rusijos imperijai ir tuo metu tai buvo trečiasis pagal populiarumą kurortas po Kaukazo ir Krymo. „Buvo skelbiama, kad Druskininkai ne šiaip koks kurortas, o radioaktyvus, žmonės čia važiuodavo su savo voniomis ir apsistodavo valstiečių trobose” – apie užplūdusį miesto populiarumą pasakoja istorikas K.Antanaitis. O viena gražiausių kurorto vilų buvo pavadinta „Radium“. Pirmas objektas – senoji purvo gydykla, iškilusi 1896-aisiais. Čia buvo net 150 purvo ir mineralinių vandenų vonių. Šis statinys tapo pirmąja didžiausia mūrine gydykla visoje Europoje. Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija ėjo Nemuno viduriu, skirdama perpus Meilės salą. Prasidėjo naujas Druskininkų, jau kaip Lenkijos kurorto etapas. Tikriausiai, bežiūrėdamas Lietuvos pusėn, Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis vis dar galvojo apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos valstybę. Tačiau čia, Druskininkuose, jis labiau žinomas kaip maršalas, sutikęs vėlyvąją meilę. Keliaukime toliau – Vila „Maurytanka“ arba „Maure“. Vietiniams šis pastatas priminė arabiškus raštus, o architektai čia įžvelgia rusiškojo „teremo“ bruožų. „Čia dažniausiai ilsėjosi dailiosios lyties atstovės. Vila prie cerkvės ir kai prasidėdavo pamaldos, moterys žiūrėdavo pro langus, ar jau atvažiuoja džentelmenai“, – šypsosi amžininkas V. Valentukevičius. Kitas objektas – daktaro Bujakovskio namas, šiuo metu čia įsikūrusi Druskininkų savivaldybė. „Bujakovskis buvo išskirtinė asmenybė, vienas turtingiausių žmonių. Tuo metu 100 kilometrų pasienyje žydai negalėjo kurtis“, – pasakoja V. Valentukevičius.