Stop juosta. Maršrutas nr. 125. Preila, Neringos naujakuriai, unikalūs statiniai ir vardiniai rąstai

Šio maršruto veikėjai: mokytoja, Aldona Kazlauskaitė-Balsevičienė, dailidė, restauratorius Vaidotas Bliūdžius, istorikas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovas prof. Vasilijus Safronovas, buvusi Preilos ir Nidos bibliotekininkė Stasė Smolskienė.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, spaudoje pasirodė Kuršių nerijos kurortų reklama. Šalia Smiltynės, Nidos ir Juodkrantės, minima Preila ir... ramybė.

Prieš keliaudami į Preilą, trumpam stabtelėsime Juodkrantėje esančioje Huberto viloje. Šiandien čia gyvena 90-metė buvusi Juodkrantės mokytoja A. Kazlauskaitė-Balsevičienė. „Kai pasakiau, kad važiuosiu į Juodkrantę, man sakė: ponia, ar jums galvoje negerai. Ten elektros nėra, nieko nėra“, – šypteli pašnekovė.

Atvykę į Preilą, aplankysime Labrenco žvejo namą, pastatytą XX a. pradžioje. Įdomu tai, kad šiuo pastatu prasidėjo Preilos užstatymas naujais „žvejo namais“. Pasak istorikų, XX amžiaus pirmoje pusėje tokių namų, šiandien įrašytų į Kultūros vertybių registrą, pridygo kone visa per gyvenvietę einanti gatvė. Pastatas buvo visiškai apleistas ir nugyventas, tačiau naujieji savininkai sumanė jį restauruoti. „Dažnai žmonės nenori užstrigti istorijoje, nori kurti nauja. Bet mes pasiimdami senus pavyzdžius, tai galime išnaudoti naujų pastatų kūrime“, – istorinio paveldo išsaugojimo svarbą akcentuoja dailidė V. Bliūdžius.

Mažai kam žinoma, kad Kuršių nerijoje buvo numatyta įkurti ne tik dvi žuvies apdirbimo įmones, bet ir keletą žuvies priėmimo punktų. Dėl šios priežasties tuometė valdžia čia pasiryžo grandioziniam planui. „Kita veikla užsiimančius žmones vyriausybė labai spaudė išmokti žvejoti“, – pasakoja istorikas prof. V. Safronovas.

Kuršių nerijoje kūrėsi ne tik žvejų artelės, kolūkiai, bet ir bibliotekos.

Aplankysime ir pirmąjį Nidos daugiabutį, prie kurio mus pasitiks ilgametė Preilos bibliotekininkė, o vėliau ir Nidos knygyno darbuotoja S. Smolskienė. „Nugriovė ne taip seniai knygyną. Man labai skaudu. Visi pažinodavo, visi rašytojai ateidavo: ir Juozas Baltušis, ir Ieva Simonaitytė, ir Viktoras Miliūnas. Mes tiek šnekėdavome“, – šypteli ji.