Savaitė. Į Astravo atominę elektrinę pradėtas krauti kuras: ar savivaldybės pasiruošė galimai grėsmei?

Verygos atsakymas į Nausėdos kritiką: nesiruošiu blaškytis – lieku poste. Du žmonės jau neteko postų dėl šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų. Pirmiausia, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas, o šią savaitę – sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė. Šarūnui Narbutui pateikti įtarimai prekyba poveikiu dėl reagentų, kurių vertė apie 5 milijonus eurų, pirkimo. Lina Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu ikiteisminiame tyrime dėl 6 milijonų eurų vertės greitųjų testų įsigijimo. Abiejuose tyrimuose apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras. Net 90 procentų karantino meto pirkimų buvo vykdomi neskelbtų derybų būdu, teigia prezidento patarėjas. Ar bus daugiau, kurie sudomins teisėsaugą? Ir kiek atsakomybės dėl kilusių kriminalų jaučia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas Aurelijus Veryga?

Į Astravo atominę elektrinę pradėtas krauti kuras: ar savivaldybės pasiruošė galimai grėsmei? Baltarusijos atominėje, kuri nuo Lietuvos nutolusi vos 23 kilometrus, planuojama įrengti du VVER rusiškus reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. 2011 metais Rusija paskolino Baltarusijai 10 milijardų dolerių 25 metams, ši suma sudaro 90 procentų projekto sąmatos, o likusią dengs Baltarusija. Taigi, elektrinė šaliai užkraus ilgametę ekonominę naštą, kuriai tiek elektros nereikės niekada. Lietuvos politikai atominę elektrinę vertina kaip Maskvos geopolitinį projektą, kurio pagrindinis tikslas – sustabdyti Baltijos valstybių siekį atsijungti iš penkiašalės sutarties su Baltarusija ir Rusija, integruotis į europinius energetikos tinklus. Esą įsileidę iš Astravo užplūsiantį elektros srautą, prarastume galimybę pasiekti savo tikslus. Kažkada Lukašenka yra sakęs, kad Baltarusijos atominė bus „ašaka ES ir Baltijos šalių gerklėse“. Į atominę penktadienį pradėtas krauti kuras.

Rinkimai Baltarusijoje: ar pasitvirtins posakis „nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip balsus skaičiuoja“? Per Aliaksandro Lukašenkos valdymo dešimtmečius iššūkį rinkimuose jam metė 21 opozicijos kandidatas. Septyni iš jų pateko už grotų daugiausia dėl kaltinimų organizavus protestus. Paprastai areštai įsibėgėdavo po rinkimų, kuriuos paprastai laimėdavo... Aliaksandras Lukašenka. Prieš šiandien vykstančius rinkimus galimi jo varžovai už grotų sukišti dar prieš balsavimą, nes šie rinkimai patys dramatiškiausi. Išvakarėse sulaikyta Lukašenkos pagrindinės varžovės Svetlanos Tichanovskajos rinkimų štabo vadovė Marija Moroz. Rinkimus būtų galima laikyti ir sunkiai prognozuojamais, jeigu Baltarusijoje negaliotų žinomas posakis – nesvarbu, kaip balsuoja, svarbu, kaip balsus skaičiuoja. Pripažinęs, kad net jo jauniausias sūnus Nikolajus opozicinių pažiūrų, Aliaksandras Lukašenka mėgina sukurti baltarusiams apsiaustos tvirtovės įvaizdį, kai visa šalis turi telktis aplink jį, neva vienintelį, kuris gali šalį išgelbėti.

Įvertino ekspertai: ką sako partijų logotipai ir ar jie turi įtakos žmonių pasirinkimui? Vieni veidai turi išskirtinių bruožų, kurių neįmanoma pamiršti, kiti – tiesiog dingsta minioje. Pasak komunikacijos specialistų, taip pat ir su partijų veidais – logotipais. Pagal naujausias „Baltijos tyrimų“ apklausas, į Seimą patektų 6 partijos. Kai kurių, pavyzdžiui, „valstiečių“ ir konservatorių logotipai keitėsi kartu su partija, o štai Darbo partijos mėlyna saulė šviečia jau ilgai. Įdomu, kad logotipus analizavę ekspertai panašumų įžvelgia ir su sovietų, ir su Sąjūdžio ženklais.

Lenkijos ir EK kaktomuša: dėl LGBT bendruomenės diskriminacijos – mažesnis finansavimas. Lenkijoje antrajai kadencijai šią savaitę prisiekė prezidentas Andrzejus Duda – žadėjo būti visų lenkų prezidentu. Bet Seimo narės vaivorykštės spalvų drabužiais per inauguraciją priminė, kad pagrindinė jo kampanijos tema buvo kova su, kaip sakė jis pats, LGBT ideologija, o kaip sakė Lenkijos teismai – su gėjų aktyvistais. Lenkijos analitikai sako: tai ne tik rinkimų tezės – padariniai būsią ilgalaikiai. Ir iš tiesų, iki šiol tik kalbėjusi apie bendras vertybes, Europos Komisija pradėjo veikti. Šešiems Lenkijos miesteliams ji pirmą kartą neskyrė lėšų, nes jie neužtikrino lygių teisių. O kai Varšuva paprieštaravo, kad taip pažeidžiama Europos Sąjungos sutartis, Briuselis jai priminė, kad pagarba mažumoms joje įrašyta prie pamatinių vertybių.

Sprogimas, sudrebinęs politinę sistemą: į gatves išėję Beiruto gyventojai reikalauja pokyčių. Šią savaitę Libano sostinėje Beirtute nugriaudėjęs galingas sprogimas dar labiau sudrebino ir taip trapią šalies politinę sistemą. Su ekonomine, politine ir koronaviruso krizėmis kovojanti šalis dabar susidūrė ir dar su viena – humanitarine. Mat per šimtą gyvybių nusinešęs, tūkstančius sužeidęs ir kelis šimtus tūkstančių gyventojų be namų palikęs sprogimas amonio nitrato sandėlyje sunaikino ir grūdų atsargas, sugriovė tūkstančius darbo vietų. Kartu su šiuo sprogimu griuvo tūkstančių žmonių likimai ir viltys.

Dėl kaltinimų korupcija buvęs Ispanijos karalius Carlosas pabėgo į Abu Dabį: visuomenė reikalauja teismo. Prieš kelerius metus atsisakęs karūnos, buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas dabar atsisako ir savo šalies. Korupcija įtariamas 82 monarchas nusprendė nelaukti teismo ir pabėgo iš Ispanijos. Pranešama, kad į Jungtinius Arabų Emyratus, Abu Dabį. Ir pastaruoju metu tai jau ne pirmas kartas, kai Europos karališkosioms šeimoms tenka raudonuoti iš gėdos: Jungtinėje Karalystėje dėl princo Andrew pažinties su pedofilija apkaltintu finansininku Jeffrey Epsteinu, o Belgijoje – dėl buvusio karaliaus nesantuokinio vaiko. Kritikai sako, kad kai kurie monarchai pamiršo, jog laikai pasikeitė ir XXI amžiaus visuomenėms amoralus jų elgesys nebepriimtinas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.