Europos Sąjungos lyderiai po keturių dienų ir keturių naktų derybų, po daužymo kumščiais į stalą, po grasinimų viską mesti ir skirstytis, po grūmojimų uždaryti Belgijos oro uostus, kad išsiskirstyti nepavyktų, – vis dėlto sutarė. Ne tik dėl Bendrijos biudžeto septyneriems metams, bet ir dėl fondo ekonomikai gaivinti, kuris pirmą kartą numato skolintis bendrai. Lyderiai iškart pavadino susitarimą istoriniu dėl nematyto masto sumos – beveik dviejų trilijonų eurų. Iš tiesų, sutarimo reikėjo visiems, nes, kad ir kiek tektų įmokėti į bendrą biudžetą, bendra nauda kiekvienai šaliai yra nepalyginti didesnė. Bet neišvengiami kompromisai atskleidė, kiek daug skilimų ardo Bendriją, kokios skirtingos ateities vizijos, kaip pinigų dalybos nustelbia gražius žodžius apie vertybes ir pasirengimą konkuruoti ateities pasaulyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi keturių parų pinigų dalybomis Briuselyje, ir iš Europos Sąjungos Lietuvai skiriamas lėšas vadino įspūdingais skaičiais. Tačiau kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mato ne tik įspūdingus skaičius – nors didės tiesioginės išmokos žemdirbiams, mažės pinigai kaimo plėtrai ir skurdesniems šalies regionams. Be to, pasak jos, diskriminacinė bendrijos politika Lietuvos žemdirbių atžvilgiu lieka ir toliau. Ekspertai sako, kad didesnė Bendrijos parama reiškia didesnę atsakomybę, nes ateityje dalį pinigų teks grąžinti, kai Bendrija skolinasi bendrai. Dėl to gali tekti įvesti naujus mokesčius arba didės įmokos į ES biudžetą.

Kai Lietuvoje kovo viduryje buvo paskelbtas karantinas, koronavirusas kėlė didžiulę grėsmę ir eiliniams piliečiams, ir medikams, nes valstybės rezervas, pasirodo, buvo visiškai nepajėgus aprūpinti bent jau būtiniausiomis apsaugos priemonėmis, laboratorijos negalėjo atlikti testų, nes trūko reagentų. Aiškėja, kad tuo metu iniciatyvos atvežti į Lietuvą gyvybiškai reikalingų prekių ėmėsi žmonės, apie kuriuos viešai niekas nežinojo. Dabar jie vienas po kito tampa teisėsaugos tyrimų objektais. Šią savaitę įtarimai pateikti Šarūnui Narbutui – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovui, prieš kurį laiką specialaus liudytojo statusas suteiktas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui. O atostogaujantis Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, nors tai buvo jo tiesioginė pareiga deramai pasirengti kovai su koronavirusu, per šį laikotarpį gerokai pasigerino savo reitingus visuomenės akyse, ir kol kas džiaugiasi, kad jokie įtarimai nepareikšti nė vienam Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojui. O ministro politinio pasitikėjimo aplinka džiaugiasi per karantiną maždaug tūkstančiu eurų išaugusiais priedais prie atlyginimų.

Lietuvoje atostogų metas. Atostogauja ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, bet prieš atostogas jis išdalijo 14 milijonų eurų iš Sporto rėmimo fondo. Liko padalyti dar beveik tris milijonus, bet jie, sako, palauks, kol ministerija nuspręs, kam dar duoti, o kam ne. Pinigai esą rezervuoti Finansų ministerijos. Sporto bendruomenė sako nebežinanti, dėl tokių ministerijos sprendimų juoktis ar verkti, nes dalį sporto veiklos teko atidėti dėl karantino, kitą dalį – dėl lėto ministerijos tempo. O labiausiai į akis sporto bendruomenei krito tai, kad tie, kurie daug metų kvietė žmones į treniruotes ar sporto renginius, kurie investavo savo laiką ir pinigus, arba nieko negavo, arba gavo grašius. O tais, kurie nieko iki šiol sporte nedarė, bet ministerijai už solidų finansavimą pažadėjo kalnus nuversti, ministerija patikėjo. Patikėjo netgi už apgaulingą apskaitos tvarkymą teistais asmenimis.

Borisas Johnsonas užvakar paminėjo pirmuosius metus Jungtinės Karalystės premjero poste, ir, be koronaviruso bei „Brexito“ derybų, jį visą šį laiką persekiojo Rusija. Nuo rudens jis delsė viešinti parlamento ataskaitą dėl Maskvos kišimosi į Britanijos politiką ir ekonomiką. O kai šią savaitę ji pagaliau paskelbta, didžiausia naujiena tapo ne Kremliaus kenkimas, ir didžiausia kritika buvo nukreipta ne į Vladimiro Putino režimą. Parlamentarai sako buvę apstulbinti, kad pačios Britanijos vyriausybės, nors žinojo, kuo užsiima Rusija, nusukdavo akis, ir nė nemėgino aiškintis, pavyzdžiui, piktybinės įtakos „Brexito“ referendumui. O visa armija Londono politikų ir verslininkų mielai priima pinigus iš Rytų. Johnsonas neigia nuolaidžiaujantis Maskvai ir sako, kad ne Kremlius nulėmė „Brexitą“. Pati Rusija viską, kaip visada, neigia ir kaltinimus vadina rusofobija.

Pasaulis gyvena vakcinos nuo COVID-19 laukimu. Nors žinių, kad ji sukurta ar net jau pradėta gaminti, vis daugėja, tikrovė tokia, kad kol ja bus masiškai pradėti skiepyti žmonės visame pasaulyje, regis, teks palaukti bent jau kitų metų vidurio. Tikroviškiausiai skamba kitų metų ruduo. Tokį laiką mini ir Pasaulio sveikatos organizacija. Tačiau, kai visų galvos užimtos koronavirusu, tarsi primirštos lieka kitos vakcinos, o juk ligos niekur nedingo. Artėja ruduo – gripo metas, medikai ragina, ypač vyresnio amžiaus žmones, skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos. Abu šie skiepai itin aktualūs šiuo metu, kai vis dar nesuvaldytas COVID-19. Apie skiepus šįvakar „Savaitėje“ – su habilituotu medicinos mokslų daktaru Vytautu Usoniu.

Koronaviruso išsekinta Europa įgauna antrą kvėpavimą, o giliau įkvėpusi ima dainuoti. Į Italijos ir Graikijos scenas grįžta opera – scenos konstruojamos didesnės nei įprastai, kad dainininkai net pasirodymo metu galėtų laikytis saugaus atstumo. Tą patį daro ir žiūrovai bei orkestrai – muzikantai vienas nuo kito nutolę per metrą ar pusantro, kai kur juos skiria ir permatomi plastiko skydeliai. Ne visi solistai supranta, kodėl vienur susiburti galima kone laisvai, o atvirose erdvėse rengiamuose koncertuose reikia gyventi su baime dėl koronaviruso. Vis dėlto artimiausiu metu planuojama ir daugiau koncertų atvirose erdvėse.

Ved. Nemira Pumprickaitė.