Europos Sąjungos vadovai visą dieną mėgina sutarti dėl pagalbos koronaviruso išsekintai ekonomikai fondo dydžio ir taisyklių. Nyderlandų premjeras Markas Rutte reikalauja bloko narių vienbalsio pritarimo skiriant lėšas arba savotiškos veto teisės, Austrijai atrodo, kad 750 mlrd. eurų pagalbos fondas per didelis. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis pateikė kompromisinį planą. Briuselio diplomatai sako – derybų maratonas gali užsitęsti iki paryčių ir vis tiek baigtis be rezultatų.

Aistras kelia valdančiųjų siūlymas gyventojams leisti iš giluminių gręžinių be jokių leidimų išgauti penkiskart daugiau gėlo vandens per parą, nei leidžiama dabar. Pasak kritikų, taip būtų švaistomi gamtos resursai ir dėl išaugusio nuotekų skaičiaus teršiama gamta, o pataisos būtų naudingos tik stambiems ūkiams, nes gyventojai tiek vandens per parą nesunaudoja. Pataisoms prieštarauja ir Aplinkos ministerija, vis dėlto valdantieji atmetė siūlymą prašyti Vyriausybės išvadų ir pataisoms po pateikimo pritarė.

Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento pareigūnai, patikrinę savivaldybes, kaip jos pasirengusios nelaimės atveju Astravo atominėje elektrinėje, teigia, kad dalis gyventojų skeptiškai nusiteikę ir netiki, jog pasikartos panašus į Černobilį scenarijus. Savivaldybės taip pat nepakankamai aiškina gyventojams, ką daryti nelaimės atveju. Geriausiai informuoti – gyvenantys visai netoli atominės elektrinės, jiems išdalytos ir jodo tabletės.

COVID-19 pareikalavo dar vienos gyvybės – mirė Santaros klinikose Vilniuje gydytas pacientas. Tai aštuoniasdešimtoji mirtis nuo koronaviruso Lietuvoje. Per parą nustatyti septyni nauji užsikrėtimo atvejai. Virusui iš šalies nesitraukiant, privačių bendrovių vairuotojai skundžiasi, kad neužtikrinamas jų saugumas. Anksčiau tokius priekaištus darbdaviams reiškė užsienyje dirbantys vairuotojai, dabar savo saugumu abejoja ir Lietuvoje važinėjantys. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija vėl griežtina rekomendacijas viešajam transportui.

Ispanijos sveikatos apsaugos tarnybos pranešė apie daugiau nei pusantro šimto naujų koronaviruso židinių. Vakar užregistruota daugiau nei 600 užsikrėtimų per parą. Ypač didelį nerimą kelia padėtis Aragone ir Katalonijoje. Barselonoje nuo šiandien įsigaliojo griežtesni reikalavimai, draudžiami didesni nei 10 žmonių susibūrimai, gyventojams valdžia pataria neiti iš namų, apsipirkti per internetą, tačiau perspėjimų ne itin paisoma. Eismas savaitgalį sumažėjo vos dešimtadaliu. Pasienis tarp dviejų kaimynių – Ispanijos ir Prancūzijos – buvo atidarytas birželio 21-ąją, bet Prancūzija vėl akylai stebi padėtį Ispanijoje.

Prancūzijoje pradėtas tyrimas dėl katedros vakariniame Nanto mieste padegimo. Gaisras gotikinėje Šv. Petro ir Pauliaus katedroje kilo paryčiais. Priblokšti gyventojai ir turistai tegalėjo stebėti, kaip pro pagrindinius XV a. katedros vitražus veržiasi juodi dūmai. Gaisrą ugniagesiai suvaldė per porą valandų, jie sako, kad žalos šiems maldos namams negalima lyginti su pernai įvykusiu gaisru Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Žmonės nenukentėjo, bet visiškai sunaikinti katedros vargonai, kurių platforma gali įgriūti.

Dėl pandemijos sezoninių darbų pasiūla, palyginti su praeitais metais, sumažėjo beveik perpus, teigia Užimtumo tarnyba. Tai gali neigiamai atsiliepti studentams, kuriems vasarą gautos pajamos tampa pragyenimo šaltiniu.

Nuo popietės Lietuvos miestuose netyla muzika – prasidėjo Gatvės muzikos diena. Šiemet ji vyksta vėliau nei visada: įprastai rengta gegužę, šventė pavėlinta į liepos vidurį dėl koronaviruso pandemijos. Pasak šventės iniciatoriaus Andriaus Mamontovo, šiemet įvairiuose miestų kampeliuose muzikuoja ir kiek mažiau atlikėjų.

Su vertimu į gestų k.

Ved. Marijus Žiedas.