Laidos „Stop juosta“ komanda lankysis Dailininkų sąjungai priklausančiam Skulptūros ir vitražo centre Dariaus ir Girėno gatvėje, įkurtame 1984 metais. Dirbtuvėse gimdavo tik idėjos, o čia – tų idėjų realizacijos. Čia buvo didinta R. Dauginčio „Lakštingala“, J. Mikėno „Pirmosios kregždės“ ir D. Matulaitės paminklas rašytojai Ievai Simonaitytei. Tai buvo didžiausios dirbtuvės Lietuvoje, kurių aukštis siekė 15 m.
Šiandien gigantiškų skulptūrų, regis, niekam nebereikia, tad pastatas tarsi įstrigo laike. Čia dirba jauni skulptoriai ir su vienu iš jų – Žilvinu Landzbergu kalbamės nuotoliniu būdu. Ar reikia šiandien kalbėti apie sovietmetį ir tuo laikotarpiu sukurtus meno kūrinius? „Būtinai reikia kalbėti ir apie daug dalykų. Mes negalime užkasti, įkišti į pasąmonę savo patirčių, traumų. Reikia jas išviešinti, aptarti ir taip reabilituoti. Dalykai nėra vienapusiški, jie yra tūriniai ir jie matosi iš daug perspektyvų“, – tikina Ž. Landzbergas.
Kitos nuorodos: