Laivų sezonas prasidėjo – laukia europinės investicijos. Nemunas – ne tik ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41, vingiuojantis beveik 300 kilometrų nuo Kauno iki Klaipėdos. Vasarą planuojama imtis jau istorine vadinamos jo rekonstrukcijos – tikimasi modernizuoti daugiau nei 200 kilometrų ruožą. Pinigų tam yra, tačiau nestinga ir netikėtų pasiūlymų, kurie, baiminamasi, gali sužludyti projektą.

Daugiau nei tris dešimtmečius upeivystei atidavęs laivo „Skalvis” kapitonas Vytautas Nockūnas ruošiasi darbo dienai. Susisiekimas arba navigacija jau prasidėjo – vandens keliai šalyje paženklinti. Netrukus prasidės pramoginė laivyba bei pajudės ir metų metais bandoma gaivinti krovininė laivyba. Tam impulsą turėtų duoti vandens kelio Nemunu modernizavimas. Planuojama atnaujinti daugiau nei 200 kilometrų ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių Šilutės rajone. Europos sąjunga (ES) šiam projektui skirtų net 28 mln. eurų, o darbai truktų mažiausiai 3 m. Šiuo metu vyksta konkursas, todėl manoma gegužę turėtų paaiškėti, kas atliks hidromodeliavimo darbus ir statys bunas. Bet, regis, aplink kelių dešimčių milijonų vertės projektą verda aistros.

Upių transporto plėtros asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Baltrukonis tikina, kad pasinaudojant kelio Nemunu modernizavimu galima įrengti papildomų, projekte nenumatytų erdvių bendruomenėms, taip būtų skatinama net tik krovininė, bet ir smulkioji laivyba. Vidaus vandens kelių direkcija su šiomis iniciatyvomis nesutinka, nes, pasak direkcijos atstovų, bendruomenės galėtų įsirengti tokias erdves kada panorėjusios, o sudėjus du skirtingos paskirties inžinerinius statinius į vieną gali būti prarasti ES skirti pinigai.