„Aš mokysiu ne vien tikėjimo, bet ir krikščioniškos doros. Išrodysiu visus Kristaus įsakymus, juos aiškinsiu ir diegsiu į žmonių širdis. Jei kas jų nepildytų, tą perspėsiu, prašysiu, maldausiu, drausiu ir bausiu su didžia kantrybe ir išmone. Prie viso to rausiu ir griausiu visokias nedorybes, visokius prasižengimus, ypač girtuokliavimą, o jų vietoj statysiu krikščioniškas dorybes – meilę, teisybę, blaivybę ir Dievo baimę“, – taip į savo parapijiečius praėjusio amžiaus pradžioje kreipėsi Seinų seminarijos profesorius kunigas Juozas Laukaitis, kurio plačią veiklą įvertino net iškiliausias šalies kunigas ir poetas Antanas Baranauskas.

Istoriniai įvykiai, supurtę ir dramatiškai perrašę ne vieno lietuvio likimą. Tarp jų ir prelato Juozo Laukaičio gyvenimas, kuriame jis patyrė ne vieną išdavystę – nuo kolaborantų persekiojimo už lietuvybės išsaugojimą Seinų dvasinėje seminarijoje iki išdavystės kartėlio, kai jį areštavo NKVD ir prieš jį liudijo bei gėdingai melavo buvęs jo parapijietis.