Tikintiesiems, bičiuliams ir kunigams jis – bažnyčios riteris, sovietinei valdžiai ir KGB saugumui – akiplėša. Būtent toks pseudonimas KGB operatyvinio sekimo byloje buvo suteiktas vienam ryškiausių XX amžiaus katalikų, disidentui ir kunigui Juozui Zdebskiui, kurį vienu metu sekė net 115 saugumo agentų. Pasišventęs artimam, šis Dievo tarnas brandino krikščioniškos tiesos ir meilės jausmą, ko nebuvo galima išmokti iš jokios knygos – tik iš paties gyvenimo.

Laidoje „Prisikėlimo liudytojai“ jau šį ypač svarbios šventinės savaitės sekmadienį, kai Lietuva mini Nepriklausomybės 30-metį, kardinolas Sigitas Tamkevičius dalysis prisiminimais apie draugą, iškilų bažnyčios tarną, žmogų, kurio dvasinis palikimas branginamas iki šiol.

Vartant Juozo Zdebskio dienoraštį, rašytą sunkiausiu kunigui metu, kai jis buvo kalinamas Pravieniškių kalėjime tarp žiaurumu garsėjančių recidyvistų, randame optimistiškų pasvarstymų svarbių kiekvienam krikščioniškas tiesas išpažįstančiam žmogui: „Iš tikrųjų kunigui būti tarp šitų žmonių – visiškai ne pralaimėjimas. Juk tai žmonės, į kuriuos kreiptis nei žodžiu, nei knyga jau neįmanoma. Bene vienintelė priemonė, kuri jiems gali priminti sielą, Amžinybę, tai atsidurti kunigui tarp jų – keikiančių – ir kalbėti savo gyvenimu, elgsena, ramumu“.

Būtent tokį tikintieji mena šį nepaprastą ganytoją, kuris malda ir giliu tikėjimu sovietinės okupacijos gūdžios tamsos ir nelaisvės metais skleidė tikrą tiesos šviesą.