Puošnios koklinės krosnys – turtingųjų privilegija. Ji Lietuvą iš Vakarų ir Vidurio Europos kraštų pasiekė viduramžiais, Kazimiero Jogailaičio laikais, XIX amžiaus pabaigoje ir tapo bene ryškiausiu rūmų interjero akcentu, turinčiu ir edukacinę bei reprezentacinę funkciją.

Prieš dvidešimt metų įsirengdama savo namus drabužių ir interjero dizainerė Jurgita Januškevičiūtė nežinojo, kokių jų nori – patinkantys daiktai kaupėsi, kartais aplinką paversdami triukšminga ir perkrauta. Jurgita įsitikinusi: žmogus turi užaugti, kad suprastų, kas jam gražu, ir atsisakytų pertekliaus. O tada svarbiausiu kriterijumi namuose taps „jaukumas“.

Šilkas, vilna, aukso ir sidabro siūlai bei audimo staklės, prie kurių audėjas, karališkų rūmų sienos vertą gobeleną, ausdavo metus. Šiais laikais gobelenai audžiami rankomis, tačiau daugelis darbų randasi žakardo staklėse. XIX amžiaus pirmoje pusėje šis atradimas turėjo įtakos industrinei revoliucijai lengvojoje pramonėje.

Kokie yra japoniški namai? Amerikoje įgijusi industrinio meno vadybos specialybę, dirbusi interjero dizainere Japonijoje, VDA baigusi architektūros bakalauro studijas, Akiko Tutlys tikina, vakariečiai Japoniją įsivaizduoja kitaip. Japonai arti gamtos jau seniai negyvena. Dauguma jų įsikūrę mieste, kur interjerai apskaičiuoti centimetrais. Užmiesčio namai – erdvesni, tačiau iki darbo važiuoti tenka geras dvi valandas traukiniu.

Ved. Violeta Baublienė ir Aistė Mažutytė.