Karūnuotos liftų šachtos ant stogo, sovietinio modernizmo monotonija ir besidžiaugiantys taksistai, jog yra lengvai pastebimi daugiabučių adresai. Tai vienas didžiausių ir paskutinis sovietmečiu statytas Kauno miegamasis rajonas. Čia, buvusiame Šilainių kaime, sovietmečio pabaigoje, prasidėjo grandiozinė daugiabučių statyba, kuriai vadovavo architektai: Saulius Lukošius, Alvydas Steponavičius ir Aldona Tatariūnienė. Laida „7 Kauno dienos“ po Šilainius vaikščios su architektu, tyrinėjusiu šio mikrorajono unikalumą – Gintaru Prikockiu. Dažnai Šilainiais yra vadinami netoli Kauno klinikinės ligonės esantys rajonai – Milikoniai ir Smėliai. Iš tikrųjų, Šilainiais turėtų būti vadinama visa daugiabučiais užstatyta teritorija tarp Žemaičių plento ir Kuršių gatvės. Įdomu tai, kad viso Šilainių buvo užsimota pastatyti net 12 , kuriuose turėjo apsigyventi 90 000 kauniečių, tačiau suspėti pastatyti tik 4.

Apsilankysime Pirmuosiuose Šilainiuose. Pastatai čia išdėstyti puslankiais, jų vidinėje dalyje – vaikų darželiai, mokykla. Dar viena Šilainių ypatybė – tai turėjo būti vienas žaliausių mikrorajonų. Todėl žiūrovų lauks netikėta pažintis su šilainiškių daržais, kurie įsikūrę visai prie pat daugiabučių – 8 forto teritorijoje. Manoma, kad jau po Pirmojo pasaulinio karo čia gyvenę žmonės nebenaudojamą karinę zoną ėmė naudoti daržams. Neseniai Šilainių sodus buvo užsimota paversti parku, tačiau sodininkai neleido. Ir nors šiandien Šilainiai yra apibūdinami pilkiausiu rajonu, gamta ir sodai čia labai vertinami.