Juozo Zikaro „Laisvės“ statula – valstybės simbolis, patyręs meilę ir neapykantą

Pažymint nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, Kaune 1928 m. buvo iškilmingai atidengta Juozo Zikaro statula „Laisvė“. Nuo skulptūros sukūrimo iki šių dienų šis iškilus valstybės simbolis patyrė meilę ir neapykantą.

Šiek tiek „Laisvės” skulptūros istoriografijos: 1921-aisiais sukurtas gipsinis modelis, 1928 m. skulptūra pastatoma Kaune, Karo muziejaus sodelyje. Vėliau, 1950 m., „Laisvė” nugriauta, o 1989-aisiais – vėl atstatyta. J. Zikaro „Laisvė“ nuo idėjos iki jos įgyvendinimo stipriai keitėsi. Išlikę unikalūs kadrai – pirminė „Laisvės” versija su trumpesne, kojas atidengiančia tunika. Kitos „Laisvės“ tunika – ilgesnė, ją skulptorius su skaudama širdimi pasirinko atsižvelgęs į visuomenės nuomonę.

Pastačius naują Karo muziejaus pastatą, 1936 m. „Laisvė“ buvo perkelta į kitą vietą. Architektas Karolis Reisonas paminklą užkėlė ant aukštesnio, masyvesnio pjedestalo – sukurto architekto Vlado Dubeneckio, kuris optiškai sumažino pačią skulptūrą. Taip laisvė žmogui tarsi tapo sunkiau pasiekiama. Sovietmečiu paminklas buvo nugriautas. Apgadintą „Laisvę” restauravo skulptorius Bronius Petrauskas. Pasak istorikų, „Laisvės“ paminklas buvo atskaitos taškas, pagal kurį buvo atkuriamas sovietmečiu suniokotas Karo muziejaus sodelio veidas.